Aguona birulė 'Dawn Chorus' Sėklų 0,25g (virš 2000) (Papaver rhoeas)

Dirvinė aguona ‘Dawn Chorus’ (Papaver rhoeas) – vienmetė dekoratyvinė aguona, išsiskirianti švelnių pastelinių spalvų, pusiau pilnaviduriais ir pilnaviduriais žiedais. Tai įvairiaspalvis mišinys, kuriame vyrauja balti, kreminiai, šviesiai rausvi, lašišiniai, abrikosiniai ir rausvai raudoni atspalviai. Pasitaiko ir neįprastų pilkšvai rausvų, švelniai violetinių bei dvispalvių žiedų. Ypač būdingi žiedai su kontrastingais, dažniausiai šviesesniais arba tamsesniais žiedlapių pakraščiais. Tokia spalvinė įvairovė suteikia gėlynui natūralumo, nes net ir šalia augantys augalai gali žydėti skirtingais žiedais.

Žiedai maždaug 5–7 cm skersmens, sudaryti iš plonų, šilkinių, lengvai raukšlėtų žiedlapių. Vieni žiedai beveik paprasti, tik su papildoma žiedlapių eile, kiti gerokai pilnaviduriškesni, purūs, su daugybe netaisyklingai išsidėsčiusių žiedlapių. Jų kraštai gali būti banguoti, šiek tiek karpyti arba susisukę. Kai kurių žiedų viduryje matomi tamsūs kuokeliai, o tankesniuose žieduose jie iš dalies pasislėpę tarp žiedlapių.

Augalai užauga apie 40 cm aukščio ir 20–30 cm pločio. Stiebai ploni, statūs arba šiek tiek išlinkę, šakoti, padengti smulkiais plaukeliais. Lapai žali, pailgi, giliai karpyti, su siauresnėmis dantytomis skiautėmis. Prieš žydėjimą susiformuoja žemyn nusvirę, plaukuoti žiedpumpuriai. Artėjant žydėjimui jie pakyla, o žali pumpurų apvalkalai prasiskiria ir nukrinta, atidengdami susiglamžiusius žiedlapius, kurie pamažu išsitiesia.

Žydi liepos–rugsėjo mėnesiais, priklausomai nuo sėjos laiko ir oro sąlygų. Anksti pavasarį pasėti augalai gali pradėti žydėti jau birželį. Atskiri žiedai laikosi neilgai, tačiau augalai išaugina naujų pumpurų, todėl bendras žydėjimas trunka gerokai ilgiau. Norint prailginti žydėjimo laikotarpį, pavasarį galima sėti keliomis partijomis, maždaug kas 2–3 savaites.

‘Dawn Chorus’ ypač tinka natūralistiniams ir kaimiško stiliaus gėlynams, gėlių pievelėms, lysvių pakraščiams bei tarp kitų vasarinių gėlių. Dėl nedidelio aukščio šias aguonas galima auginti gėlyno priekyje arba vidurinėje dalyje. Švelnūs jų žiedų atspalviai dera su rugiagėlėmis, ramunėmis, linariais, kosmėjomis ir dekoratyvinėmis žolėmis. Žiedus galima skinti, tačiau vazoje jie laikosi trumpai. Dekoratyvios sėklų dėžutės tinka sausoms kompozicijoms.

Sėja. Geriausia sėti tiesiai į nuolatinę augimo vietą kovo–gegužės mėnesiais, kai tik galima paruošti dirvą. Dirvinės aguonos gerai dygsta vėsesnėmis sąlygomis, todėl nereikia laukti didelės šilumos. Galima sėti ir vėlyvą rudenį, spalio–lapkričio mėnesiais, kai dirva jau atvėsusi ir sėklos nebespės sudygti iki žiemos.

Sėklos labai smulkios. Jas reikia paskleisti ant išlygintos, smulkiai supurentos, iš anksto sudrėkintos dirvos paviršiaus ir lengvai prispausti. Sėkloms sudygti reikalinga šviesa, todėl jų nereikia užberti žemėmis arba galima užberti tik vos pastebimu labai smulkaus substrato sluoksniu. Sėjant lauke svarbu, kad lietus ar stipri vandens srovė nenuplautų sėklų.

Optimali dygimo temperatūra apie 15 °C. Palankiomis sąlygomis sudygsta per 7–14 dienų. Vėsesnėje dirvoje dygimas gali trukti ilgiau. Iki sudygimo dirvos paviršių reikia palaikyti šiek tiek drėgną, tačiau nepermirkusį. Laistyti labai atsargiai, smulkia vandens dulksna.

Dirvinės aguonos formuoja liemeninę šaknį, todėl nemėgsta persodinimo. Patikimiausia jas sėti iš karto ten, kur augs ir žydės. Jei sėjama į atskirus vazonėlius, jie turėtų būti pakankamai gilūs, o daigai persodinami labai jauni, nepažeidžiant šaknų.

Sudygusius augalus reikia išretinti, paliekant maždaug 15–20 cm tarpus. Retinant geriau pašalinti silpnesnius daigus, o ne bandyti juos persodinti. Per tankiai augančios aguonos prasčiau šakojasi, labiau konkuruoja dėl šviesos ir drėgmės, todėl gali žydėti silpniau.

Auginimas. Geriausiai auga saulėtoje, atviroje vietoje. Tinka puri, vidutinio derlingumo, gerai vandenį praleidžianti dirva. Aguonos gali augti ir skurdesnėje, akmenuotoje ar kalkingoje žemėje, jei tik neužsistovi vanduo. Sunkioje, nuolat šlapioje dirvoje augalai gali skursti.

Kol daigai maži, svarbu palaikyti pakankamą dirvos drėgmę ir neleisti jų nustelbti piktžolėms. Vėliau gerai įsišaknijusios aguonos gana atsparios trumpalaikei sausrai. Tačiau ilgiau užsitęsus karštiems ir sausiems orams žydėjimas gali sutrumpėti, todėl prireikus augalus verta palaistyti.

Derlingoje sodo žemėje papildomas tręšimas paprastai nereikalingas. Skurdesnėje dirvoje prieš sėją galima įterpti nedidelį kiekį subrendusio komposto. Per gausus tręšimas, ypač azoto trąšomis, skatina lapų ir stiebų augimą, tačiau gali sumažinti žiedų gausumą ir susilpninti stiebus.

Augalų stiebai gana ploni, todėl labai atvirose ir vėjuotose vietose žiedai gali būti pažeidžiami stipraus lietaus ar vėjo. Dėl nedidelio aukščio atramų paprastai nereikia. Geriausia auginti nedidelėmis grupėmis, paliekant pakankamai vietos kiekvienam augalui išsišakoti.

Norint paskatinti naujų pumpurų vystymąsi ir išlaikyti tvarkingesnį vaizdą, nužydėjusius žiedus galima šalinti. Jei norima rinkti sėklas arba leisti aguonoms pasisėti savaime, dalį sėklų dėžučių reikia palikti visiškai subręsti. Sėklos gali išlikti dirvoje ir sudygti kitą pavasarį.

Ypatybės. ‘Dawn Chorus’ yra specialiai atrinktas pusiau pilnavidurių ir pilnavidurių dirvinių aguonų mišinys, išvestas iš ‘Angel Wings’ tipo aguonų. Veislę 2000 metais pristatė „Takii“. Svarbiausia jos savybė – ne vienas konkretus žiedų atspalvis, o švelnių pastelinių spalvų, įvairaus pilnaviduriškumo ir dvispalvių žiedų derinys.

Ši veislė skiriasi nuo aukštaūgių bijūninių daržinių aguonų. ‘Dawn Chorus’ augalai gerokai žemesni, jų žiedai lengvesnės sandaros, o lapai žali, plaukuoti ir smulkiau karpyti. Tai dirvinės aguonos (Papaver rhoeas), o ne daržinės aguonos (Papaver somniferum).

Po žydėjimo formuojasi nedidelės, apvalainos sėklų dėžutės su viršuje esančiu disko formos dangteliu. Subrendusios dėžutės paruduoja, o pro po dangteliu atsiveriančias angas išbyra smulkios sėklos. Palikus dalį augalų s