Daržas naujokui

 Reikėtų pavydėti Kėdainių, Joniškio, Pasvalio, Kauno, Šakių rajonams. Šiose žemelėse net ir Buratino sodinti auksinukai išaugtų į puikiausią pinigų medį. Visi kiti gi turi suktis su tuo, kas čia pat, už namo kampo arba mums įprastuose „kolektyviniuose soduose“.Geriausia, kai daržas  arti namų. Tuomet paprasčiau pervežti derlių, trąšas. O radus laisvą minutę nuo televizoriaus ar sutuoktinio-išbėgti palaistyti, paravėti ar šiaip pasigėrėti. Nekalbu jau apie tai, kad tolimas važiavimas tai sąnaudos kurui, savaitgalio aukojimas (nes po darbo dažnai nebespėjame nuvažiuoti). O per išeigines, „nuplėšus“ piktžoles, nušienavus veją, apėjus visus sodo kampus, pasigėrėti belieka tik sekmadienio vakaro žvilgsniu pro beišvažiuojančio automobilio langus.Taigi, apie daržo planavimą ir įrengimą.

Daržo žemės vertinimas gana subjektyvus dalykas. Na, bent jau pasakymas „mano žemė gera arba prasta“ daugmaž suprantamas visiems. Svarbiausios savybės, kurios nusako apie dirvos „gerumą“ ir itin veikia augalus yra visiems gerai žinomos. Tai  dirvožemio sunkumas, rūgštingumas, drėgnumas. Žemės sunkumą nusistato dažnas pats, jau bekasdamas kastuvu lysves. Teisybės dėlei turiu priminti,  kad  senas geras volelio vyniojimas delnuose, nesukels nepatogumų ir padės pradedantiesiems daržininkams. Daroma taip. Paimama sauja daržo žemės, geriau iš giliau, gal kokių 20-25 cm gylio. Sudrėkinama ir trinama tarp delnų , bandant padaryti volelį. Jei volelis gavosi tamprus, lankstus, jį sunku sutrupinti - jūsų dirva yra sunkus ar vidutinio sunkumo priemolis. Jis pavasarį lėtai įšyla, sulaiko drėgmę, bet yra derlingas. Jei suvytas volelis trūkinėja ar net trupa, vadinasi jūsų dirvožemis yra lengvas priemolis. Nuo lietaus jis nesupuola, vanduo greit susigeria, yra derlingas. Tokia dirva puiki visiems augalams. Na, o jei volelis vos tik pradėtas formuoti subyra - tai priesmėlis. Jis lengvai įšyla, lengvai įdirbamas, bet mažiau derlingas. Nors Lietuvoje yra vos 3 proc. molio ir apie 10 proc. smėlio dirvų, visgi pasitaiko žmonėms turėti ir tokio „lobyno“ daržą. Vėlesniuose straipsniuose pabandysiu patarti, kaip pakeisti tokias dirvas, kad daržovių auginimas nebūtų toks alinantis ir nervus gadinantis užsiėmimas.

Nūnai dirvožemio rūgštingumas tapo kone pagrindine priežastimi, dėl kurios dažnas padejuoja „pas mane tai prastai auga...“. Apsidairykite savo sklype. Jei jame gausiai auga asiūkliai, rūgštynės, svėrės, našlaitės, vadinasi jūsų dirva tikrai rūgšti. Jei gausu šalpusnių, geltonžiedžių liucernų, dirvinių garstukų-dirva artima neutraliai. Dar galite padaryti ir tokį „tyrimą“. 0,5L stiklainį  pripilkite vandens, įdėkite 2 arbatinius šaukštelius sodos. Paimkite saują daržo žemės, maždaug iš 20-25cm gylio, suberkite į stiklainį, gerai išmaišykite. Jei maišant vanduo putoja, vadinasi žemė rūgšti. Na, o jei norite tikslesnių skaičių, parduotuvėje nusipirkite lakmuso juostelių. Įmerkite vieną į tą pačią stiklainy esančią žemių „pliurzą“, palaikykite keletą sekundžių. Ištraukę, nusidažiusios juostelės spalvą palyginkite su indikacine pH skale. Jei norite dar tikslesnio atsakymo, teks paprašyti, kad dirvos pavyzdžius ištirtų LŽŪKT biure arba Agrocheminių tyrimų laboratorijoje. Kainos tikrai nedidelės.Šiaip jau turiu jus nuraminti. Net ir gan rūgščią žemę (kur pH ~5-5,5) dauguma daržovių (pomidorai, agurkai, morkos, ridikėliai, kopūstai, bulvės) pakenčia neblogai. Jei, tręšdami jas  netinkamomis trąšomis, dirvos dar labiau neparūgštinsit, derlius nenuvils kasmet. Tačiau būtų naudinga, kad rudenį, po derliaus nuėmimo, tvarkant daržą, kasmet įterptumėt kalkinių medžiagų. Tada galėtumėt nebesukti galvos dėl to nelemto dirvos pH. Tolesniuose skyriuose rasite patarimų, kokius produktus naudoti, kad sumažintume dirvos rūgštingumą.

Apie vandens naudą augalui galima kalbėti labai daug. Jame ištirpsta  reikalingos maisto medžiagos, jis padeda išbrinkti ir sudygti sėkloms, palaiko reikiamą augalo stangrumą ir temperatūrą, dalyvauja biocheminiuose procesuose. Dirvožemyje vanduo būna įvairių formų: garų, plėvelinis, kapiliarinis, gravitacinis ir t. t. Nereikia gilintis į cheminius labirintus, kad žinotume-vanduo reikalingas visai žemės gyvybei. Mūsų vasarėlės gan nepastovios. Kartais jos būna tos tikros, „lietuviškos“, o kartais primena tropikus. Tačiau, kai dangus debesuotas ir jei tik neplanuojama kruša, visada reikia džiaugtis motinėlės gamtos duodamu  gyvybės eliksyru. Juokinga, bet, patikėkit manim, vis dar yra manančių, kad po sodinimo augalų nereikia laistyti: “o kam, juk užtenka lietaus“. Tai gi, kad neužtenka. Te nepyksta tie, kuriems skaitymas apie tokias “smulkmenas“ - tik akių gadinimas. Tikiuosi, kad šį straipsnelį varto ir brandesnis jaunimas, pirmąkart  nuo tėvų nusprendęs eksperimento dėlei „pasisodinti“ keletą sėklų ar „pasisėti“ porą bulvių. Štai keletas patarimų apie laistymą:

-nelaistykite augalų karščiausiu dienos metu, kad ant lapų likę lašeliai nuo saulės spindulių jų neapdegintų. Be to karštyje išlietas vanduo garuoja ir augalai vis tiek  jį gauna ne visą;

-nelaistykite ir prieš naktį, kad lapai neliktų šlapi ir taip nebūtų skatinamas ligų plitimas;

-pomidorų, agurkų, pipirų, kopūstų laistomos tik šaknys;

-laistykite rečiau, bet gausiai. Laistant po truputį vanduo nepasiekia daržovių šaknų, o išgaruoja arba jį sugeria piktžolės;

-kad drėgmė iš daržo negaruotų, nepamirškite vieno sunkiausių, bet neišvengiamo darbo-lysvių purenimo.

Užuovėja-dar viena sąlyga puikiam derliui užauginti. Ją nesunku pasidaryti patiems. Iš tos pusės, iš kurios dažniausiai jūsų sklype pučia vėjai, pasodinkite pupų, kukurūzų ar saulėgrąžų. Tik ne per arti, kad aukšti augalai nemestų šešėlio ant artimiausios lysvės. Jei būtų galimybė, lysves formuoti iš šiaurės į pietus ir dar nedideliu nuolydžiu į pietų pusę-būtų puiku. Primenu, kad tokia pat kryptimi turėtų būti pastatytas ir vasarinis šiltnamis. Žinoma, jei šiltnamis jau pastatytas, tai šis mano priminimas visai nereikalingas. Svarbu, kad auginamos daržovės gautų diek jūsų dėmesio, kiek tik jo galite skirti. Trąšos, laistymas,  žinoma, taip pat neprošal.

Daržo dydis priklauso nuo mūsų noro, nuotaikos ir šeimos apetito. 4-5 asmenų šeimai pilnai apsirūpinti paprastomis daržovėmis užtektų 3-4 arų daržo. Norint apsirūpinti įvairesnėmis - reikėtų pasididinti iki 6-8 arų. Jei žemės turite tik lopinėlį arba jūsų šeimyna nenori kiaurą vasarą vergauti, siūlyčiau pasisodinti bent keletą, mano manymu, svarbių daržovių.

-Ankstyvų bulvių-pirmosios būna arba labai brangios arba labai atvežtinės ir neskanios. Pasisodinę jų bent penketą kilogramų, bevalgydami sulauksite turguje atpigimo.

-Ankstyvų daržovių salotoms ir sriubai: ridikėlių, krapų, kinų ar pekino kopūstų(jei  rausite nelaukdami, kol suformuos gūžes, jos bus bene ankstyviausios salotos), špinatų, gražgarsčių, kitaip vadinamų, rukolų. Gal ir salotų- nors jos jau vien dėl ilgo dygimo nėra labai ankstyvos. Po metrą morkų, burokėlių.

-Ankstyvų veislių porų, tik būtent tų, kurių baltoji dalis siekia 50-60cm, tad šeimai turbūt užteks 20-30 stiebų. Jų negalima palikti žiemojimui lauke, bet, susukus kiekvieną atskirai į plėvelę, šaldytuve puikiai išsilaikys iki kovo mėnesio.

-Šparaginių pupelių. Sėkite tarp salotų, ridikėlių. Kai šiuos nurausite-pupelės turės vietos kur augti. Vijoklinės-ženkliai derlingesnės. Joms lyg tai ir reikėtų atramų, bet, jei pasėsite kur nors kraštelyje, galima  leisti vytis kur tik jos pageidauja.

-Pastarnokų, šakninių petražolių. Juos auginkite kaip morkas, tik didesniais tarpais. Dar nusipirkite parduotuvėje šakninio saliero (nes pačiam jo užsiauginti gan sunku). Šakniagumbius sutarkuokite ir sudžiovinkite ar užšaldykite-bus puikus prieskonių mišinys sriubai, troškiniui ar padažui.

-Kur nors, nekasinėjamame kamputyje, palikite ir apsėkite lysvelę daugiametėmis daržovėmis: žieminiais svogūnais, laiškiniais, narcizialapiais česnakais, rūgštynėmis. Deja, pastarąsias labai puola vabalai. Todėl eilutę auginkite po agroplėvele, arba  keletą kartų per sezoną nupurkškite ekologiniais preparatais nuo kenkėjų.

-Cukinijas, moliūgus, patisonus patarčiau auginti ant komposto krūvos ar visiškai daržo pakraštyje. Rinkitės veisles, kurios auga krūmu, antraip derlių nuo virkščių rinksite ne tik jūs, bet ir kaimynai (kita vertus - negi gaila). Jei neruošiate mišrainių ir košių žiemai, užteks ir po 1-2 kiekvienos rūšies augalus.

-Jei neauginate agurkų šiltnamy, reikėtų jiems darže taip pat skirti vietos. Visgi mūsuose marinuotas  agurkas-tikras žiemos stalo karalius. Nesavidulkių lauko veislių sėklos gerokai pigesnės, pakelyje būna įpilta daug, galima užsėti didesnį plotą ar pasidalinti su kaimyne. Minusas tas, kad tokių agurkų užsimezgimui reikia bičių. Jei vasara lietinga arba arti nėra avilių arba agurkus auginate po agroplėvele, dėl prasto mezgimosi, derlius bus labai menkas. Rekomenduočiau pirkti savidulkius agurkus. Nesėkite daug. Auginant 15-20 daigų pilnai aprūpinsite savo šeimą. Aš tai esu savanaudė - niekad nesėju daug. Nededu darbo ir lėšų tam, ką paskui reikės išdalinti ar išmesti. Na, nebent nuspręsčiau perteklių parduoti ar sušerti savo šunų gaujai (auginu keturis ir visi jie  vegetarai-mėgėjai).

-Pomidorai ir paprika įsitvirtino mūsų šiltnamiuose jau seniai. Tik labai atidžiai rinkitės tai, ką ketinate sodinti. Turguje vis dar tebegalioja taisyklė: kokios rūšies daigo jums reikia - tokį ir parduos. Savo paties pirkta sėkla ir  užaugintas daigas tikrai turės tą pavadinimą, kurį jums kaip paslaptį pašnibždėjo kaimynė, patarė bendradarbė ar išskaitėte internete. Juk užauginti 30 daigų (tiek užtenka 15 kv. m šiltnamiui)  vietos tikrai nereikės labai daug.

Kasmetinė sėjomaina. Dauguma daržovių nemėgsta augti toje pačioje vietoje kelerius metus. Vienos rūšies augalai per keletą metų nualina dirvą, užveisia juos mėgstančias ligas ir kenkėjus, suformuoja tik jiems būdingą, dažniausiai kitoms daržovės netinkamą, dirvos struktūrą. Dėl vietos stokos mažame sklype sunku laikytis tinkamos sėjomainos. Bet, vis tik, rekomenduočiau sklypelį suskirstyti į keletą plotelių, bent keletui metų pasidaryti planelį ir auginti daržoves nors pagal minimalią tvarką.Štai pavyzdėlis. Tarkim aš turiu 3 arų ploto daržą, pasidalinu jį į 5 laukelius po 60kv.m. Tada 5 metams pasirašau planelį, ką po ko auginsiu.

1  laukelis:

1 metais-agurkinės daržovės, nuėmus agurkus-užsėsiu garstyčiomis;

2 - šakniavaisinės,

3-kopūstinės ir svogūninės,

4-bulvės,

5- salotinės ir ankštinės.

2 laukelis:

1- šakniavaisinės,

2- kopūstinės ir svogūninės,

3-bulvės,

4- salotinės ir ankštinės,

5- agurkinės, nuėmus agurkus-užsėsiu garstyčiomis .

3 laukelis:

1- kopūstinės ir svogūninės,

2- bulvės,

3- salotinės ir ankštinės,

4- agurkinės, nuėmus agurkus-užsėsiu garstyčiomis,

5- šakniavaisinės.

4 laukelis:

1-salotinės ir ankštinės,

2- agurkinės, nuėmus agurkus-užsėsiu garstyčiomis,

3- šakniavaisinės,

4- kopūstinės ir svogūninės,

5-bulvės.

5 laukelis:

1-bulvės,

2- salotinės ir ankštinės,

3- agurkinės, nuėmus agurkus-užsėsiu garstyčiomis,

4- šakniavaisinės,

5- kopūstinės ir svogūninės.

Atrodo sudėtingai, nes surašiau bemaž visas daržovių rūšis. Na, o jūs darykitės sąrašiuką iš tokių, kurias auginate ir kurias valgo jūsų šeima.

Štai dar keletas patarimų:

-neauginkite viena po kitos daug maisto reikalaujančių daržovių: kopūstinių, agurkinių šeimų,  pomidorų, salierų. Rodos, patręšus, tai būtų galima daryti gan ilgai. Kadangi gausiai daržus tręšti mes nelinkę nė vienas, ilgainiui trąšų nebeužteks ir išlaidos joms tik didės,

-patręšus mėšlu, pirmaisiais metais auginkite agurkines ir kopūstines daržoves, antraisiais metais-burokėlius, morkas, svogūnus, pomidorus, o trečiaisiais - ankštines daržoves,

-kad neplistų ligos ir kenkėjai (kai kurie jų dirvoje išlieka iki 4-6 metų), neauginkite viena po kitos tos pačios šeimos daržovių: agurkų po cukinijų, kopūstų po ridikėlių ar garstyčių, bulvių šalia pomidorų.

-kartkartėmis daržo dalį arba net ir visą (tais metais pasidarysite nors šiokias tokias  atostogas) užsėkite garstyčiomis, lubinais, aliejiniais ridikais ar kitomis žaliosiomis trąšomis,

-vienoje lysvėje auginkite ankstyvesnes ir vėlyvąsias daržoves. Kol vėlyvos išbujos, ankstyvos jau bus nurautos ir suvalgytos. Po kopūstais, pupelėmis, pomidorais auginkite ridikėlius, salotas, mangoldus, krapus, špinatus,

-blogi kaimynai: svogūnai ir pupelės; salotos ir petražolės; agurkai ir ridikėliai; kopūstinės daržovės ir svogūninės,

-kenkėjus atbaidanti „partnerystė“: morkos ir svogūninės daržovės, braškės ir svogūninės daržovės, kalendra ir sodo augalai.

Tai tiek pastebėjimų apie tai, kaip įsirengti daržą. Visa tai tik praktika, kuri atsiranda nebūtinai per ilgą laiką. Jau po kelerių metų „kapstymosi“ puikiai atsirinksite kas yra kas...