Braškė „Toscana“ yra tikra šios hibridinės šeimos lyderė, kurią profesionalūs augintojai vertina už neįtikėtiną balansą tarp estetinio grožio ir gausaus derliaus. Tai kompaktiškas, tačiau galingas augalas, pasižymintis tamsiai žaliais, odiškais lapais, virš kurių visą sezoną kyla ryškiai rožiniai, beveik rubino atspalvio dideli žiedai. Ši veislė priklauso remontantinėms braškėms, tad ji nenustoja žydėti ir vesti kūgio formos, vidutinio dydžio, itin saldžių uogų nuo pat birželio iki pirmųjų šalnų. Augintojų atsiliepimai patvirtina, kad „Toscana“ puikiai jaučiasi tiek atvirose lysvėse, tiek pakabinamuose vazonuose, nes per vasarą ji išleidžia ilgas „ūsas“, kurios žydi ir veda vaisius net nespėjusios įsišaknyti, sukurdamas spalvingą uogų ir žiedų krioklį. Sėjant šias sėklas sausio ar vasario mėnesiais į purią, durpinę žemę ir palaikant apie dvidešimties laipsnių šilumą, pirmieji daigai pasirodo per porą savaičių, o tinkamai prižiūrimi jie žydėti pradeda jau po keturių mėnesių. Svarbiausia šių braškių auginimo taisyklė yra nuolatinė drėgmė ir reguliarus tręšimas, nes intensyvus žydėjimas ir uogų nokinimas vienu metu iš augalo atima daug energijos, todėl saulėta vieta ir derlingas substratas yra būtini. Kalbant apie žiemojimą Lietuvoje, „Toscana“ yra pakankamai ištverminga, tačiau auginant ją vazonuose, augalus žiemai reikėtų įkasti į žemę arba pernešti į vėsią, nešąlančią patalpą, kad šaknų sistema neperšaltų. Augant atvirame grunte, profesionalai rekomenduoja kerus pridengti eglišakėmis ar agroplėvele tik nusistovėjus pastoviam šalčiui, nes per ankstyvas dengimas gali paskatinti augalo iššutimą. Sodininkai džiaugiasi, kad uogos yra pakankamai tvirtos, todėl jas lengva transportuoti, o jų aromatas primena tikras miško žemuoges, kas yra reta savybė dekoratyviniams hibridams. Tai augalas tiems, kurie sode ieško ne tik naudos, bet ir ryškaus spalvinio akcento, išliekančio dekoratyvaus net tada, kai kitos uogos jau seniai būna nuskintos.