Vienmečių varpinių gėlių mišinys Sėklų 0,9g
Vienmečių dekoratyvinių žolių mišinys (Ornamental Grass Mixture) – įvairių rūšių dekoratyvinės žolės, išsiskiriančios skirtingos formos varpomis, šluotelėmis ir augimo pobūdžiu. Užauga maždaug iki 70 cm aukščio, vasarą išaugina dekoratyvius žiedynus, kurie bręsdami įgauna natūralių šiaudinių atspalvių. Tinka natūralistiniams gėlynams, sodinti grupėmis, derinti su vienmetėmis gėlėmis, skinti puokštėms ir džiovinti. Sėjamos balandžio–gegužės mėnesiais tiesiai į dirvą arba kovo–balandžio mėnesiais į daigyklas. Sėklos lengvai užberiamos žemėmis, daiginamos 20–22 °C temperatūroje, sudygsta maždaug per 10–12 dienų. Rekomenduojama sėjos norma 4 g/m². Geriausiai auga saulėtoje vietoje arba lengvame pusšešėlyje, purioje, laidžioje dirvoje. Mišinį sudaro tik vienmetės žolės, kurios kitais metais iš šaknų neatželia.
- Likutis: 10
- Kategorija: Sėklos Gėlių sėklos Vidutinio aukščio (iki 70cm) gėlių sėklos Aukštų gėlių (daugiau kaip 70 cm) sėklos Gėlių sėklos vazonams Gėlių sėklos dekoratyviniam džiovinimui Dekoratyvinių varpinių žolių sėklos Pavienės rūšys žydinčioms pievoms Vejos, žolynai, pievos
Vienmečių dekoratyvinių žolių mišinys (Ornamental Grass Mixture) – įvairių rūšių vienmečių dekoratyvinių žolių sėklų mišinys, skirtas natūralistiniams gėlynams, dekoratyviniams želdiniams, skynimui ir džiovintoms kompozicijoms. Mišinyje esančios žolės skiriasi augimo forma, lapų pločiu, varpų ir šluotelių sandara, todėl sukuria įvairios faktūros, natūraliai atrodantį želdinį.
Augalai užauga maždaug iki 70 cm aukščio, tačiau atskirų rūšių aukštis gali skirtis. Vienos žolės formuoja siauresnius, stačius kerelius, kitos auga laisviau, išaugina išlinkusius stiebus ar svyrančius žiedynus. Lapai dažniausiai siauri, žali, o žiedynai skiriasi forma, dydžiu ir tankumu. Vasarą susiformuojančios šluotelės ir varpos bręsdamos keičia spalvą, įgauna gelsvų, rusvų ir šiaudinių atspalvių, todėl išlieka dekoratyvios iki rudens.
Dekoratyvinės žolės ypač tinka natūralistiniams, kaimiško stiliaus ir pievų tipo gėlynams. Jas galima auginti grupėmis, derinti su vienmetėmis gėlėmis arba sėti atskiruose ploteliuose. Smulkesnės, lengvos šluotelės suteikia gėlynams purumo, o stambesnės varpos išryškina augalų formų ir aukščių skirtumus. Žolės gražiai dera su aguonomis, rugiagėlėmis, kosmėjomis, medetkomis ir kitomis vienmetėmis gėlėmis.
Mišinys tinka ir skynimui. Žiedynus galima naudoti šviežiose vasaros puokštėse arba džiovinti rudens ir žiemos kompozicijoms. Skirtingu brendimo laiku nuskintos žolės skiriasi spalva ir išvaizda. Džiovinimui geriausia pasirinkti jau susiformavusius, bet dar nebyrančius žiedynus. Nupjautus stiebus galima surišti nedideliais ryšulėliais ir pakabinti žiedynais žemyn sausoje, gerai vėdinamoje, nuo tiesioginės saulės apsaugotoje vietoje.
Sėja. Lauke sėklos sėjamos balandžio–gegužės mėnesiais, kai dirva pradeda šilti. Norint anksčiau užauginti augalus, galima sėti į daigyklas kovo–balandžio mėnesiais, o daigus į lauką persodinti praėjus šalnų pavojui. Kadangi mišinyje yra skirtingų rūšių žolių, jų atsparumas šalčiui ir augimo greitis gali skirtis.
Sėklos sėjamos į purią, išlygintą ir iš anksto sudrėkintą dirvą. Jas reikia lengvai užberti smulkiu substratu, prispausti ir palaikyti tolygią drėgmę. Kadangi mišinyje gali būti skirtingo dydžio sėklų, svarbu jų neužberti per giliai. Sėjant tiesiai į dirvą rekomenduojama maždaug 4 g sėklų vienam kvadratiniam metrui.
Daiginant patalpoje, tinkama 20–22 °C temperatūra. Palankiomis sąlygomis daigai pasirodo maždaug per 10–12 dienų, tačiau atskirų rūšių dygimo greitis gali skirtis. Iki sudygimo substratas turi būti nuolat šiek tiek drėgnas, bet nepermirkęs. Sėklas reikia laistyti atsargiai, kad vanduo jų neišplautų. Nedideli temperatūros svyravimai tarp dienos ir nakties gali būti palankūs kai kurių rūšių dygimui.
Sėjant į daigyklas, galima berti po kelias sėklas į atskirus vazonėlius ir auginti nedideliais kereliais. Sudygusiems augalams reikia pakankamai šviesos, kad neištįstų. Prieš persodinimą į lauką daigai palaipsniui pratinami prie lauko sąlygų. Sėjant tiesiai į dirvą svarbu apsaugoti sėklas nuo paukščių, o jaunus daigus nuo piktžolių.
Auginimas. Geriausiai auga saulėtoje vietoje, tačiau dalis žolių gali augti ir lengvame pusšešėlyje. Tinka puri, vidutiniškai derlinga, gerai vandenį praleidžianti dirva. Ypač palankūs lengvesni priemolio ir priesmėlio dirvožemiai. Sunkioje, nuolat šlapioje žemėje augimas gali būti prastesnis, todėl svarbu pasirūpinti geru vandens nutekėjimu.
Jauniems augalams reikia pakankamai drėgmės, ypač kol formuojasi šaknų sistema. Vėliau laistymo poreikis priklauso nuo žolių rūšies, dirvožemio ir oro sąlygų. Dalis dekoratyvinių žolių gerai pakelia trumpalaikę sausrą, tačiau ilgiau užsitęsus karštiems ir sausiems orams augalus verta palaistyti, ypač aktyvaus augimo ir žiedynų formavimosi metu.
Vidutiniškai derlingoje dirvoje papildomas tręšimas dažniausiai nebūtinas. Jei dirva labai skurdi, prieš sėją galima įterpti nedidelį kiekį subrendusio komposto. Per gausus tręšimas azoto trąšomis gali paskatinti pernelyg vešlų lapų ir stiebų augimą. Tokie augalai kartais lengviau išgula, o jų žiedynai prasčiau išryškėja.
Augančias žoles svarbu reguliariai ravėti, kol jos dar mažos. Vėliau suaugę augalai geriau konkuruoja su piktžolėmis. Jei pasėlis per tankus, silpnesnius augalus galima išretinti, kad likusioms žolėms pakaktų vietos šakotis ir formuoti žiedynus. Kadangi mišinyje yra skirtingo augumo rūšių, nereikėtų visų augalų vertinti pagal vienodą augimo greitį. Vienos žolės gali vystytis sparčiau, o kitos išryškėti tik antroje vasaros pusėje.
Žiedynams susiformavus, juos galima skinti arba palikti gėlyne iki rudens. Subrendusios varpos ir šluotelės dažnai išlieka dekoratyvios net augalams baigiant vegetaciją. Jei žolės skirtos džiovinimui, geriau jas kirpti sausu oru, kai nebėra rasos. Skirtingose brendimo stadijose nuskinti žiedynai leidžia išgauti įvairesnių spalvų ir formų kompozicijas.
Ypatybės. Mišinį sudaro vienmetės dekoratyvinės žolės, kurios per vieną vegetacijos sezoną sudygsta, užauga, suformuoja žiedynus ir subrandina sėklas. Kitais metais tie patys augalai iš šaknų neatželia. Dalis žolių gali pasisėti savaime, tačiau tai priklauso nuo konkrečios rūšies, sėklų subrendimo ir žiemojimo sąlygų.
Mišinio augalai nėra visiškai vienodi. Jie gali skirtis aukščiu, lapų forma, žiedynų tankumu, dydžiu ir brendimo laiku. Dėl šios įvairovės želdinys atrodo natūralus ir sezono metu nuolat keičiasi. Vienų žolių žiedynai gali būti lengvi, purūs, kitų tankesni, ryškesnės formos. Tokia įvairovė ypač naudinga kuriant natūralistines kompozicijas ir auginant žoles floristiniams darbams.
Jei norima išlaikyti kuo įvairesnę mišinio sudėtį, kitais metais geriausia sėti naujas mišinio sėklas. Savaime pasisėjusios žolės gali neatkartoti pirminio mišinio proporcijų, nes skirtingos rūšys subrandina nevienodą kiekį sėklų ir nevienodai gerai sudygsta.
