Valgomieji pomidorai Berberana H (lot. Lycopersicon esculentum) 10s

Apibendrinta informacija, asmeninė patirtis ir patarimai.

Pomidorai Berberana F1-labai ankstyvas (derėti pradeda po 90d nuo sudygimo) hibridas. Aukštaūgis ir itin galingas augalas su tokia pat stipria šaknų sistema, trumpais tarpubambliais. Šios savybės laidžia formuoti dideles ir pilnas, 10-12 vaisių, kekes visą vegetaciją. Vaisiai stambūs- 250-400g svorio, mėsingi, netaisyklingo rutulio formos, gražios tamsiai raudonos spalvos, puikios prekinės išvaizdos ir labai, labai skanūs. Augalas lengvai prisitaiko prie įvairių auginimo sąlygų, todėl galima auginti šiltnamiuose ir atvirame grunte. Augantiems lauke rekomenduoju palikti ne daugiau kaip 2-3 kekes, o šiltnamiuose 5-7 kekes. Vaisiai transportabilūs ir gerai laikosi nuskinti. Šie pomidorai vieni iš labiausiai atsparių šioms ligoms: kladosporiozei, verticiliozei, fuzariozei, miltligei, marui ir, gal šiek tiek mažiau-sausligei. Taip pat turi atsparumą nematodams, kuris gali sumažėti esant aukštesnei nei +28 laipsnių temperatūrai.

Šiuos pomidorus eilę metų auginu aš pati, visada rekomenduoju savo pirkėjams, kurie, regis, nei karto jais nenusivylė.

Kad Berberana parodytų visas savo gerasias savybes, yra keletas svarbių dalykų. Kadangi augalas itin galingas ir itin derlingas jam reikia DAUG MAISTO MEDŽIAGŲ. Nepakaks papilti kompostuko, pelenų ar palaistyti „Kemyra“. Pavasarį, prieš sodinimą, įterpti apie 70-90g/1kv.m Nitraboro ir apie 50-70g/1kv.m kalio magnezijos. Kai augalai pradeda megztis-reikės papildomai magnio, boro, kalcio ir kalio. Aš tręšiu dar ir trečią kartą-tam, kad paskutiniai pomidorų vaisiai irgi užaugtų dideli. Tokie, kokie ir turi būti Berberanos vaisiai.