Vijoklinių gėlių mišinys – devynių skirtingų vienmečių vijoklinių augalų derinys, skirtas tvoroms, pavėsinėms, pergolėms, arkoms ir kitoms vertikalioms atramoms apželdinti. Mišinyje yra laipiojančių nasturčių, sukučių, tunbergijų, raudonžiedžių minų, dolichų, dekoratyvinių kolocintų ir kitų vijoklių. Augalai išaugina ilgus, daugiau kaip 2,5 m siekiančius stiebus, įvairių formų lapus ir ryškius, skirtingu laiku prasiskleidžiančius žiedus. Žydi nuo liepos iki spalio. Kai kurie augalai dekoratyvūs ne tik žiedais, bet ir neįprastais vaisiais bei ankštimis.

Sėklos sėjamos balandžio–birželio mėnesiais. Lietuvos sąlygomis, norint ankstesnio žydėjimo, rekomenduojama dalį mišinio sėti daigams balandžio mėnesį, o šilumamėgius augalus į lauką persodinti tik praėjus šalnų pavojui. Kadangi mišinio augalų sėklos skirtingo dydžio, jų negalima visų užberti vienodu storo sluoksnio žemių. Smulkios sėklos sėjamos negiliai, stambesnės – maždaug 1–2 cm gylyje. Sėjant tiesiai lauke geriausia palaukti gegužės pabaigos arba birželio pradžios, kai dirva jau šilta.

Vijokliams reikalinga saulėta, šilta, nuo stiprių vėjų apsaugota vieta. Geriausiai auga purioje, derlingoje, vandeniui laidžioje dirvoje. Prieš sėją būtina įrengti tvirtas atramas, tinklus arba virves, kuriomis augalai galėtų kilti aukštyn. Jaunus augalus svarbu reguliariai laistyti, o vešliai augančius vijoklius per sausras papildomai aprūpinti drėgme. Vazonuose reikia pakankamo žemės tūrio, gero drenažo ir reguliaraus tręšimo. Augalų nereikėtų sodinti pernelyg tankiai, kad jie neužgožtų vienas kito.

Mišinys ypač tinka norint per vieną sezoną sukurti žalią, žydinčią sienelę, paslėpti nepatrauklią tvorą ar suteikti pavėsinei daugiau jaukumo. Skirtingos vijoklių rūšys suteikia kompozicijai natūralumo, o įvairiaspalviai žiedai vilioja vabzdžius apdulkintojus. Kai kurių mišinio augalų dekoratyvūs vaisiai ir sėklos nevalgomi, o tam tikros dalys gali būti nuodingos, todėl jų negalima vartoti maistui. Auginant šalia vaikų žaidimų vietų, svarbu atsižvelgti į šią savybę.