Uždaryti

Raudoni laukiniai serbentiniai pomidorai – labai aukštaūgė, indeterminantinė, ankstyva laukinio tipo veislė, pradedanti derėti maždaug po 60–70 dienų nuo pasodinimo. Tai viena iš artimų Solanum pimpinellifolium formų, todėl augalas auga itin energingai, stipriai šakojasi ir gali išsiplėsti į didelį, beveik krūmą primenantį augalą. Geriausiai jaučiasi lauke, kur turi daug vietos, bet gali augti ir šiltnamyje. Vaisiai labai smulkūs, serbento dydžio, apie 1–2 g svorio, apvalūs, prinokę ryškiai raudoni. Jie auga milžiniškose kekėse ir sunoksta šimtais. Skonis ryškus, aromatingas, su aiškia pomidorine rūgštele ir laukinių veislių charakteriu. Odelė plona, vaisiai sprogsta burnoje kaip uogos. Veislė dera nepaprastai gausiai ir beveik nenustoja megzti naujų žiedų iki šalnų. Augalas labai atsparus stresui ir dažnai puikiai auga net prastesnėmis sąlygomis. Dėl smulkaus dydžio pomidoriukai valgomi tiesiai nuo krūmo, tinka užkandžiams ir dekoravimui. Tai veislė, kuri labiau primena uogakrūmį nei klasikinį pomidorą. Ji dažnai auginama dėl neįtikėtino derlingumo ir ištvermingumo. Didžiausi privalumai – milžiniškas derlius, ankstyvumas ir stiprus aromatas. Silpnesnės pusės – augalas užima daug vietos, vaisiai per smulkūs pjaustymui ir dėl tankaus augimo reikia kontrolės. Lyginant su geltonais laukiniais, raudoni turi ryškesnę rūgštį ir stipresnį klasikinį pomidorų aromatą. Jie dažnai auga dar agresyviau ir linkę dar labiau plėstis. Geltoni paprastai saldesni ir švelnesnio skonio, o raudoni – „laukiškesnio“ charakterio. 

Laukiniai (serbentiniai) pomidorai vis dar auga Peru šiaurėje ir pietų Ekvadore kaip laukinis augalas. Jie yra labai prisitaikantys ir gali išgyventi kai kuriuose sausiausiuose, atšiauriausiuose dykumos regionuose iki drėgnų, lietaus alsuojančių žemumų ir  vėsių alpių. Iš tikrųjų tai yra pomidorai, kuriems nebuvo atlikta jokia,  žmogaus priimta praktikoje naudojama genetinė atranka. Augalas labai atsparus pomidorams būdingoms augalų ligoms. Jo vandens poreikis taip pat yra žymiai mažesnis.