RAUDONIEJI DOBILAI 'ARIMAIČIAI' 1 kg (Trifolium pratense L.)
Lietuviška raudonųjų dobilų veislė 'Arimaičiai' išsiskiria ypatingu ilgaamžiškumu, nes pasėlyje užtikrintai išlieka net 3–4 metus. Per šį laiką augalai ne tik sukaupia didžiulį kiekį biologinio azoto, bet ir savo giliomis šaknimis puikiai supurena bei atgaivina pavargusią dirvą. Dėl šių savybių dobiliena tampa idealia vieta auginti gausaus derliaus reikalaujančius kopūstus, moliūgus ar agurkus. Bitininkams ši veislė itin vertinga dėl gausaus nektaro, kurį iš antrosios žolės žiedų lengvai surenka naminės bitės. Visgi svarbu prisiminti, kad ilgas auginimas pritraukia spragšius, todėl po dobilų bent metus nerekomenduojama sodinti bulvių ar šakniavaisių. Tai patikimas, VATZUM pripažintas augalas, sujungiantis natūralų žemės tręšimą, vertingą pašarą ir estetišką vaizdą jūsų ūkyje.
- Stock: 10
- Category: Sėklos Prieskoninių, vaistinių, medingų augalų sėklos, arbatžolės Laukinė pieva Daugiamečiai, dvimečiai, savaime pasisėjantys augalai ir gėlės Vejos, žolynai, pievos Vejos ir žolynai Žydinčios pievos
RAUDONIEJI DOBILAI 'ARIMAIČIAI' (Trifolium pratense L.) yra viena sėkmingiausių lietuviškos selekcijos veislių, kurią mūsų specialistai sukūrė tiems, kas ieško tikro stabilumo ir aukščiausios kokybės. Nors įprastai raudonieji dobilai po dvejų metų pradeda nykti, šie „Arimaičiai“ yra tikri ištvermės čempionai, nes dėl savo prigimties ir ypatingo atsparumo ligoms jie pasėlyje puikiai išsilaiko net 3–4 metus. Tai reiškia, kad pasėję juos galėsite ilgiau džiaugtis vešlia žolė, rečiau arti dirvą ir sutaupyti pinigų bei laiko naujam atsėjimui. Šie dobilai užauga iki 70 cm aukščio, suformuoja gausius krūmus su ryškiais žiedais, kurie yra tikras džiaugsmas bitininkams. Nors pirmosios žolės nektarą lengviausiai pasiekia kamanės, nupjovus ją pašarui, atželia atola, kurios smulkesni žiedeliai tampa lengvai prieinami ir naminėms bitėms, užtikrinant gausų ir aromatingą medų. Tačiau didžiausia jų vertė slepiasi po žeme, nes per savo ilgą gyvavimo laiką galingos šaknys suardo suspaustus dirvos sluoksnius, o ant jų gyvenančios gumbelinės bakterijos praturtina žemę natūraliu azotu, prilygstančiu gausiam tręšimui. Po tokios dobilienos daržas tampa neįtikėtinai derlingas, tad čia geriausia sodinti „azoto rijikus“ – kopūstus, kalafiorus, brokolius, agurkus ar didžiulius moliūgus, kurie tokioje riebioje žemėje augs tiesiog akyse. Taip pat puikiai derės saulėgrąžos ar kukurūzai, o pomidorai ir paprikos tiesiog bujos, tik jiems azoto bus tiek daug, kad papildomai tręšti tikrai nereikės. Visgi, kaimyniškai patarsiu būti atsargiems, nes ten, kur dobilai auga 3–4 metus, labai mėgsta veistis spragšiai – tos kietos geltonos lervos, kurios gali suvarpyti bulves ar morkas, todėl jų bei kitų ankštinių augalų iškart po dobilų geriau nesodinkite. Geriausia sėti juos balandį į drėgną žemę, o po ketverių metų išnaudotą dobilieną perleisti gausaus derliaus reikalaujančioms daržovėms, taip paverčiant savo sklypą tikra poilsio ir derlingumo oaze.