Uždaryti

Valgomieji pomidorai ‘Miel du Mexique’ (Meksikos medaus pomidorai) – sena, iš Meksikos kilusi, vidutinio ankstyvumo arba vidutinio vėlyvumo, itin derlinga vyšninių pomidorų veislė, garsėjanti išskirtiniu vaisių saldumu. Augalai aukštaūgiai, neriboto augimo, labai vešlūs, stipriai šakojasi, paprastai užauga 1,6–2 m, o palankiomis sąlygomis gali viršyti ir 2,5 m aukštį. Vaisiai nedideli, taisyklingai apvalūs, apie 2–3 cm skersmens, dažniausiai 15–20 g svorio, ryškiai raudoni, plona odele, sultingu minkštimu. Formuojasi gausiomis, dažnai šakotomis kekėmis, kuriose paprastai būna 10–15, kartais ir daugiau pomidoriukų. Skonis labai saldus, aromatingas, su švelnia, malonia rūgštele. Veislė pasižymi ilgu derėjimo laikotarpiu, gana gerai pakelia trumpalaikę sausrą, o vaisiai palyginti atsparūs trūkinėjimui. Derlius dažniausiai pradedamas skinti vasaros viduryje ir tęsiasi iki rudens.

Sėklos daigams sėjamos kovo–balandžio pradžioje, likus maždaug 6–8 savaitėms iki numatomo sodinimo. Sėjama 0,5–1 cm gylyje, daiginama 22–25 °C temperatūroje. Paprastai sudygsta per 7–10 dienų. Sudygusiems daigams reikia daug šviesos ir maždaug 18–22 °C temperatūros, kad augalai neištįstų. Išaugus pirmiesiems tikriesiems lapeliams, daigai persodinami į atskirus indelius. Prieš sodinimą lauke palaipsniui grūdinami.

‘Miel du Mexique’ gerai auga šiltnamyje ir saulėtoje, šiltoje, nuo stiprių vėjų apsaugotoje vietoje lauke. Reikalinga derlinga, humusinga, puri ir vandeniui laidi dirva. Augalai sodinami maždaug 50–70 cm atstumais, tvirtinami prie aukštų, stiprių atramų. Galima formuoti vienu arba dviem stiebais, tačiau veislė natūraliai labai vešli, todėl būtina stebėti, kad augalai pernelyg nesutankėtų. Nors įsitvirtinę augalai gana gerai pakelia sausesnes sąlygas, gausiam ir kokybiškam derliui reikia reguliaraus, tolygaus laistymo. Šiltnamyje svarbu užtikrinti gerą vėdinimą.

Didžiausia šios veislės vertybė – nepaprastai saldūs, sodraus skonio vaisiai. ‘Miel du Mexique’ dažnai minima tarp skaniausių senųjų vyšninių pomidorų veislių, o kai kurie augintojai ją vertina net labiau už garsiuosius saldžiuosius hibridus. Saldumą papildo subtili rūgštelė, todėl skonis nėra blankus ar vien cukringas. Pomidoriukai puikiai tinka valgyti tiesiai nuo krūmo, šviežioms salotoms ir užkandžiams, taip pat konservuoti. Augintojai vertina ir tai, kad veislė gausiai dera iki vėlyvo rudens, o vaisiai gali išlaikyti gerą skonį net vėstant orams.