Uždaryti

‘Senshyu Yellow’ – viena žinomiausių japoniškų žieminių svogūnų veislių, vertinama dėl labai ankstyvo derliaus, gero žiemojimo ir gausaus derėjimo. Tai viena ankstyviausių žieminių veislių – profesionalūs augintojai ją augina būtent tam, kad subrendusių svogūnų derlių gautų jau vasaros pradžioje. Svogūnai užauga stambūs, vienodi, pusiau apvalios, šiek tiek suplotos formos. Išoriniai lukštai gražios aukso geltonumo spalvos, o minkštimas baltas, tvirtas ir sultingas. Skonis švelnus, malonus, lengvai salstelėjęs, todėl svogūnai ypač tinka šviežiam vartojimui, salotoms ir įvairiems patiekalams. Veislė pasižymi labai geru atsparumu šalčiui ir yra specialiai pritaikyta žiemoti dirvoje. Profesionalioje sėklininkystėje ‘Senshyu Yellow’ taip pat vertinamas dėl gero atsparumo žyduolių formavimuisi, nors netinkamai pasirinkus sodinimo laiką žyduolių gali atsirasti. Senesniuose profesionaliuose veislių bandymuose ‘Senshyu Yellow’ buvo tarp mažiausiai žyduoliavusių žieminių svogūnų ir kartu formavo vienas stambiausių galvų. Šiltą rudenį šios veislės nereikėtų sodinti pernelyg anksti – profesionalūs augintojai taip pat rekomenduoja sodinimą vėlinti, kad iki žiemos augalai per daug nesuvešėtų. Lietuvos sąlygomis todėl racionalu orientuotis į spalio antrąją pusę–lapkričio pradžią, atsižvelgiant į konkrečių metų temperatūrą. Jaunus svogūnus galima skinti ir anksčiau su laiškais, o pagrindinis subrendusių galvų derlius gaunamas vasaros pradžioje. Svarbu žinoti, kad ‘Senshyu Yellow’ stiprybė yra ankstyvumas, o ne ilgas sandėliavimas – profesionalūs augintojai rekomenduoja šios veislės derlių suvartoti gana greitai po nuėmimo.

Kaip sumažinti žieminių svogūnų žyduolių susidarymą?

Žieminių svogūnų žyduolių kiekį lemia ne tik veislė, bet ir svogūnėlių dydis, laikymas bei sodinimo laikas. Galvoms auginti geriau rinktis smulkesnius ir vidutinio dydžio svogūnėlius, nes stambūs žyduolius formuoja dažniau. Lietuvoje rugsėjo pabaiga ir spalio pradžia dažnai yra per ankstyvas sodinimo laikas - šiltais rudenimis svogūnai spėja išleisti kelis laiškus ir per daug paauga. O kuo stipriau svogūnas paauga iki žiemos, tuo didesnė tikimybė, kad po ilgo vėsaus laikotarpio pavasarį jis pradės krauti žiedą. Todėl dažniausiai geriausia sodinti spalio pabaigoje-lapkričio pradžioje, nebent ruduo nustebintų neįprastai ankstyvais šalčiais. Rudenį svogūnui nereikia užauginti daug laiškų - svarbiausia, kad jis spėtų gerai įsišaknyti. Dėl tos pačios priežasties rudenį nereikėtų gausiai tręšti azotu ir skatinti greito lapų augimo. Iki sodinimo svogūnėlių taip pat nepatartina ilgai laikyti vėsioje, maždaug +5-15 °C temperatūroje, nes ilgas vėsus laikotarpis gali paskatinti būsimą žydėjimą. Nešildomas šiltnamis nuo žyduolių neapsaugo - anksti pasodinti svogūnai jame gali augti dar ilgiau ir į žiemą išeiti per daug išsivystę. Šiltnamyje juos verta sodinti ankstyviems laiškams, tačiau norint užauginti gražias galvas ankstyvas sodinimas nėra privalumas. Jei pavasarį žiedynstiebis vis dėlto pasirodo, jį reikėtų kuo anksčiau pašalinti, o tokį svogūną suvartoti pirmiausia, nes jis prasčiau laikysis. Svarbiausia taisyklė paprasta: rudenį žieminio svogūno nereikia užauginti - jam reikia tik spėti gerai įsišaknyti.