Apie sėklų kokybę ir daiginimą

Pasikuiskite po savo „slaptą sandėliuką“. Tikrai rasite ankstesnių metų ne vienos rūšies ar veislės,  geresnių ar prastesnių sėklų. Bendrą sėklų kokybę nusako jos švarumas, daigumas ir dygimo energija. Švarumas labai aktualus tada, kai patys ruošiatės savo surinktas sėklas, mat parduotuvėse pirktos sėklos jau būna išrūšiuotos, iškalibruotos ir išgrynintos. O štai daigumas ir dygimo energija yra itin svarbu ir priklauso nuo sėklų brandumo, laikymo sąlygų ir amžiaus.  Paprastai ant sėklų pakelių būna nurodytas jų „galiojimo terminas“. Tačiau, jei terminas net ir gerokai praėjęs, tai nereiškia, kad sėklų daigumas bus lygus nuliui. Galiu pasakyti, kad pasibaigus galiojimo datai, galite išmesti  pastarnokų, salierų, daugelio gėlių sėklas. Nors jos gali būti daigios iki 2-3 metų, retai kada būna laikomos idealiomis sandėliavimo sąlygomis ir tiek ilgai išlaiko savo daigumą. Labai ilgai (6-9 metus) būna daigios agurkinių šeimos, pupelių, žirnių, pomidorų sėklos. Apie 4 metus daigumą išlaiko burokėlių, morkų, kopūstų, ridikėlių sėklos. Šiek tiek trumpiau - krapų, paprikų, petražolių, rūgštynių, salotų, svogūnų, špinatų. Tad, šių sėklų daigumą patariu patiems pasitikrinti, antraip pavasarį gali tekti atsėti tuščias lysves.

Sėklų kokybę nustatyti reikėtų  maždaug mėnesį prieš planuojamą sėją, kad, nesėkmės atveju,  dar turėtumėt laiko nusipirkti naujų. Pirmiausiai, išrūšiuokite sėklas pagal jų santykinę masę. Tam tikslui pamerkite sėklas į druskos tirpalą (50g valgomosios druskos/1L vandens). Išmaišykite, po 10 min nugriebkite ir išmeskite į paviršių išplaukusias sėklas. Tos, kurios nusėdo į dugną, bus tinkamos sėjai. Jas išgriebkite, perplaukite švariu vandeniu, išdžiovinkite ir sėkite bandomąjį pavyzdį.  Jei sėklų turite daug arba jos smulkesnės-sėkite daugiau, 50-100 vnt. Jei ne- užteks ir 5-10 vnt.

Labai svarbi daiginimo temperatūra. Laboratorijoje sėklų daigumas nustatomas daiginant jas tamsoje 1-2 savaites, aukštoje, 20-30 laipsnių  temperatūroje ( išskyrus žirnius, salotas, kopūstus). Namuose tokia pastovi šiluma yra tikrai ne pas visus. Tad, daigindami, turėkite tai galvoje. Kuo daugiau sėklų sudygs, tuo geresnio daigumo jos yra. Dar labai svarbu atkreipti dėmesį, kiek sėklų sudygo per pirmas 3-7 dienas. Tai yra , vadinamos, dygimo energijos nustatymas. Kuo didesnė toji energija, tuo greičiau ir vienodžiau sudygs sėkla, tuo energingiau augs pirmieji daigeliai. Sėklos daigumas ir dygimo energija nėra tas pats. Kartais sėklos daigumas būna 80-90 proc., o dygimo energija vos 40 proc. Tad, turėkite kantrybės, net jei jums atrodo, kad sėklos „krapštosi“ iš žemės labai ilgai. Taip dažnai būna su paprikomis, petražolėmis, morkomis, pastarnokais, salierais, svogūnais, našlaitėmis. Jie gali dygti iki 20-30 d.

Prieš sėjant sėklas, jos gali būti mirkomos ir daiginamos. Mirkomos vandenyje, mikroelementų ar stimuliatorių tirpaluose. Paprastam mirkymui, sėklos apipilamos vandeniu, kad šiek tiek apsemtų. Užpylus per daug vandens, sėkloms trūksta oro ir jų daigumas gali sumažėti. Porą kartų per parą vandenį reikia pakeisti ir vis pamaišyti. Mirkoma tol, kol jos išbrinksta: kopūstų ir agurkų sėklos 1,5 paros, svogūnų ir burokėlių 2-3 paras, morkų, petražolių-3-4 paras. Prieš sėją šiek tiek apdžiovinamos.

Daiginama panašiai. Sėklos vandenyje mirkomos apie parą, o nupylus vandenį, paskleidžiamos nestoru sluoksniu ir uždengiamos storu drėgnu audeklu. Daiginama šiltai, 15-20 laipsnių temperatūroje, vis pamaišant, o jei sėkla per sausa - apipurškiama vandeniu. Kai 30-35 proc. sėklų išleidžia daigelius - sėjama. Mirkytos ir daigintos sėklos sėjamos į šiltą drėgną dirvą, nes sausoje daug sėklų nesudygs, o šaltoje ir visai supus. Kai kurie daržininkai sako, dirva neturėtų būti ženkliai šaltesnė, nei daigintų sėklų.

Mikroelementinių trąšų tirpalai sėklų mirkymui naudojami retai. Juolab, kad tam tikslui šiandieninėje rinkoje  yra daug specialių stimuliatorių. Terra Sorb Foliar, Raykat Start, Humdezbio, Kalio permanganatas ir įvairiausių kitokių preparatų gausa leidžia pasirinkti juos pagal poreikį, sėklų rūšis ir kišenę. Visgi, šakniavaisinėms daržovėms, pomidorams, kopūstams  galima panaudoti boro, svogūnams, burokėliams, morkoms - vario trąšų tirpalus. Tirpalo paruošimui naudojama 0,5g vario sulfato ar boro rūgšties preparato 1L vandens. Stipresnio tirpalo nereikėtų ruošti, mat gali sumažinti mirkomos sėklos daigumą.

Yra ir daugiau būtų sėklos daigumui padidinti. Tai sėklos stratifikavimas (sėklų maišymas su drėgnu smėliu), barbotavimas ( sėklų mirkymas vandenyje, prisotintame deguonimi), dražavimas (sėklos apvėlimas naudingomis medžiagomis), šildymas oru, sėklos grūdinimas, keičiant temperatūrą ir pan. Jei tik turite ūpo, žinių, laiko ir smalsumo, visa tai tik dar labiau pagerins turimos sėklos kokybę. Tačiau panaudotos net paprasčiausios priemonės, jums jau  duos akivaizdžios naudos.

Šiek tiek apie sėjos laiką. Per anksti pasėtos ar pasodintos daržovės nukenčia nuo šalnų, o per vėlai pasėtos, į jau perdžiūvusią dirvą, blogiau dygsta, jas labiau puola ligos ir kenkėjai. Paskutiniais metais tapo labai madinga, prieš sėjant, žvilgtelėti į mėnulio kalendorių. Nesu astrologė ar didelė šio būdo praktikė. Mano pareiga pateikti žinias, surinktas „moksliniais“ pagrindais. Nors daug kam atrodo, kad agronomija anoks čia mokslas. Ir visgi.  Fenologija-vienas iš gamtos mokslų-tiria, kaip išorės, klimatinės sąlygos veikia gyvąją gamtą, kada prasideda ir baigiasi tam tikri augalų augimo tarpsniai, kuriuo laiku reikia pradėti ir baigti žemės ūkio darbus. Nors klimato kaita šiek tiek koreguoja motinėlės gamtos ciklus, vis dėlto augalų augimo intervalai kasmet būna vienodi, skiriasi tik datos, kada tam tikri reiškiniai prasideda skirtinguose Lietuvos regionuose. Pateiksiu paprastą fenologinį kalendorių,

       Dar keletas pastebėjimų.

Sėklas reikėtų laikyti ne šiltoje ir sausoje vietoje. Ilgiausiai daigumą išlaikys, jei saugosite šaldytuve ar net šaldiklyje.

 Jei sėklų daigumas mažas, vis tiek sėkite. Ypač, jei tai vertingos veislės ir iš jų auginami daigai. Dėžutėje vietos daug neužims, o ir pirkti nereikės. Taip pat sėkite mažo daigumo morkas, ridikėlius – vėliau nereikės retinti. Pasisėjus daugiasėklius burokėlius (kai iš vienos sėklos išauga keletas daigų), tuščius tarpus galėsite atsodinti daigais, iš greta sudygusių sėklų .

 Smulkias sėklas (morkų, petražolių, svogūnų, salotų) sėkite 1,5-2 cm gylyje, vidutines (burokėlių, agurkų, ridikėlių) - 2-3 cm, stambias (žirnių, pupų, pupelių, moliūgų)- 3-5 cm gylyje.

Jei jūsų dirva smėlio, durpinė, puri, sėklos lėtai dygstančios (svogūnų, morkų, petražolių) arba jei suvėlinote sėją - sėkite giliau.

Kad turėtume ankstyvesnį derlių, nemažai daržovių (morkų, ridikėlių, krapų, špinatų, petražolių, svogūnų),  galima pasisėti prieš žiemą, lapkričio pabaigoje-gruodžio pradžioje. Jei dar tiksliau, pasėti reikia prieš pat pastovius šalčius. Pasėjus anksčiau, sėklos gali išbrinkti ir sudygti dar rudenį, o užėjus šalčiams, sušalti. Tik iš anksto pasiruoškite lysves ir vageles, į kurias sėsite sėklas. Prieš sėją nusivalykite nuo jų sniegą, pasėkite ir vageles užpilkite durpėmis. Purus durpių sluoksnelis apsaugos dirvą nuo perdžiūvimo ir neleis susidaryti plutelei. Sėjant prieš žiemą, sėklos normą reikia padidinti 10-15 proc., o sėklą įterpti sekliau nei įprastai.

„Ant palangės“ pasėtų ir  per anksti užaugusių daigų kartais dar negalima sodinti į lauką, o dėti nėra kur. Daržoves, kurias sodinsite daigais, sėkite turėdami galvoje, per kiek dienų toks daigas gali užaugti. Agurkų, salotų daigai užauga vidutiniškai per 1 mėn, kopūstų - per 1,5-2 mėn, pomidorų - per 2 mėn, salierų, porų, svogūnų- per 2-2,5 mėn. Sėjos ankstinti neverta dar ir todėl, kad, daigai, pasėti kai jau būna daugiau saulės šilumos ir šviesos, dažnai pasiveja ir pralenkia ankstesnius.