Aguona daržinė Sėklų 0.65g 'Paeony Black' (Papaver somniferum)

Daržinė aguona 'Black Peony' – vienmetė dekoratyvinė aguona neįprastai tamsiais, dideliais, pilnaviduriais žiedais, primenančiais bijūnus. Žiedai sodrios bordo, tamsiai vyšninės ir violetiškai purpurinės spalvos, o tam tikrame apšvietime atrodo beveik juodi. Tai viena tamsiausių dekoratyvinių aguonų veislių. Ryškioje saulės šviesoje išryškėja vyno raudonumo ir violetiniai atspalviai, o pavėsyje žiedai atrodo gerokai tamsesni.

Žiedai stambūs, maždaug 10–12 cm skersmens, sudaryti iš daugybės šilkinių, netaisyklingai susiglaudusių, banguotų ir raukšlėtų žiedlapių. Dažniausiai jie būna labai pilnaviduriai, tačiau atskirų žiedų forma gali šiek tiek skirtis. Vieni susiformuoja tankūs, beveik apvalūs, kiti būna laisvesni, su plačiau prasiskleidusiais išoriniais žiedlapiais ir tankiu viduriu. Žiedlapiai ploni, todėl jų paviršiuje gražiai matyti šviesos ir šešėlių skirtumai.

Augalai užauga apie 90 cm aukščio ir 30–45 cm pločio. Stiebai statūs, melsvai žali, su lengvu vaškiniu apnašu. Lapai gana stambūs, pilkšvai žali, netaisyklingai skiautėti, dantytais kraštais. Prieš žydėjimą susiformuoja dideli, žemyn nusvirę pumpurai. Jiems bręstant stiebai išsitiesia, o pumpurai atsiveria į didelius, tamsius žiedus.

Žydi vasarą, dažniausiai birželio–rugpjūčio mėnesiais. Žydėjimo pradžia priklauso nuo sėjos laiko ir pavasario orų. Atskiro žiedo gyvenimas trumpas, paprastai kelios dienos, tačiau augalai gali išauginti papildomų šoninių žydinčių ūglių. Norint ilgesnio žydėjimo, galima sėti keliais etapais ankstyvą pavasarį.

'Black Peony' tinka natūralistiniams, kaimiško stiliaus gėlynams, auginti grupėmis tarp šviesesnių vienmečių ir daugiamečių gėlių. Tamsūs žiedai ypač išryškėja šalia baltų, kreminių, švelniai rausvų ar sidabrišką lapiją turinčių augalų. Galima auginti ir skynimui, tačiau švieži aguonų žiedai vazoje paprastai išsilaiko neilgai. Po žydėjimo susiformuojančios dekoratyvios sėklų dėžutės tinka džiovintoms kompozicijoms.

Sėja. Geriausia sėti tiesiai į nuolatinę augimo vietą ankstyvą pavasarį, kovo–balandžio mėnesiais, kai tik galima paruošti dirvą. Aguonos geriausiai dygsta vėsesnėje dirvoje, todėl nereikia laukti didelės šilumos. Galima sėti ir vėlyvą rudenį, spalio–lapkričio mėnesiais, kai dirva jau atvėsusi ir sėklos nebesudygs iki žiemos.

Sėklos labai smulkios. Jas reikia paskleisti ant smulkiai supurentos, išlygintos ir sudrėkintos dirvos paviršiaus, lengvai prispausti, tačiau neužberti žeme. Dygimui reikalinga šviesa. Optimali temperatūra apie 15 °C. Palankiomis sąlygomis sėklos sudygsta per 7–14 dienų, vėsesnėje dirvoje gali dygti ilgiau.

Iki sudygimo dirvos paviršių būtina palaikyti tolygiai drėgną, bet nepermirkusį. Laistyti atsargiai, smulkia vandens srove, kad sėklos nebūtų išplautos.

Aguonos formuoja liemeninę šaknį ir nemėgsta persodinimo. Todėl jas patikimiausia sėti tiesiai į gėlyną. Sudygusius augalus reikia išretinti, paliekant maždaug 25–30 cm tarpus. Per tankiai augančios aguonos gali ištįsti, išauginti silpnesnius stiebus ir smulkesnius žiedus.

Auginimas. Geriausiai auga visiškai saulėtoje, atviroje vietoje. Dirva turėtų būti puri, vidutiniškai derlinga, laidi vandeniui. Tinka priesmėlio ir lengvesnio priemolio dirvožemiai. Netinka nuolat šlapia, užmirkstanti dirva.

Jaunus augalus reikia saugoti nuo piktžolių ir neleisti dirvai visiškai išdžiūti. Vėliau gerai įsišaknijusios aguonos pakelia trumpalaikę sausrą, tačiau ilgai trūkstant drėgmės žydėjimas gali sutrumpėti. Sausais orais geriau laistyti rečiau, bet pakankamai gausiai.

Derlingoje sodo žemėje papildomas tręšimas paprastai nebūtinas. Skurdžią dirvą prieš sėją galima pagerinti nedideliu kiekiu subrendusio komposto. Azoto trąšų pertekliaus reikia vengti, nes labai vešlūs augalai gali būti mažiau atsparūs išgulimui.

Dideli, pilnaviduriai žiedai po stipraus lietaus prisigeria vandens ir tampa sunkūs. Atvirose, vėjuotose vietose stiebai gali palinkti, todėl prireikus naudojamos lengvos atramos. Taip pat galima aguonas sodinti grupėmis tarp kitų augalų, kurie suteiktų užuovėją.

Jei norima dekoratyvių sėklų dėžučių, nužydėjusius žiedus reikia palikti. Jei dėžutės nereikalingos, jas galima pašalinti, kad augalas daugiau išteklių skirtų likusiems besivystantiems pumpurams.

Ypatybės. 'Black Peony' veislę 1983 metais pristatė „Takii“. Jos svarbiausias požymis – labai tamsūs, violetiškai purpuriniai, pilnaviduriai žiedai. Nors veislės pavadinime vartojamas žodis „Black“, žiedai nėra visiškai juodi. Jų spalva priklauso nuo apšvietimo: tiesioginėje saulėje matomi bordo ir violetiniai tonai, o silpnesnėje šviesoje žiedai atrodo beveik juodi.

Žiedų pilnaviduriškumas gali būti nevienodas. Tai matyti ir tikrų augintojų nuotraukose: vieni žiedai labai tankūs, su daugybe smulkių raukšlėtų žiedlapių, kiti laisvesnės sandaros. Dėl to gėlyne žiedai atrodo natūraliai įvairūs.

Po žydėjimo formuojasi melsvai žalios, apvalainos sėklų dėžutės su plokščiu, žvaigždišku viršumi. Jas galima džiovinti ir naudoti floristikoje. Palikus subrendusias dėžutes, aguonos gali pasisėti pačios.

Visos Papaver somniferum augalo dalys, išskyrus tinkamai paruoštas maistines sėklas, turi natūralių alkaloidų. Dekoratyvinių aguonų žalių dalių ir nesubrendusių dėžučių negalima naudoti savarankiškai ruošiamoms arbatoms, nuovirams ar kitiems vartojamiems preparatams. Ši veislė skirta dekoratyviniam auginimui.