Burokėliai 'Tonda di Chioggia Sėklų 0,5g (Beta vulgaris)

Tai senovinė, Italijos paveldo veislė, kuri visame pasaulyje garsėja dėl savo ypatingos išvaizdos – perpjovus šakniavaisį matomi ryškūs rausvi ir balti koncentriniai žiedai. Ši veislė išsiskiria ne tik grožiu, bet ir ypatingu skoniu: ji yra gerokai saldesnė ir švelnesnė už įprastus raudonuosius burokėlius, neturi stipraus „žemės“ poskonio. Agronominės savybės rodo, kad augalas užauga vidutinio dydžio, su vešliais, žaliais lapais, kurių lapkočiai yra rausvi. Vienas didžiausių privalumų yra ankstyvumas – šakniavaisiai subręsta per maždaug 50–60 dienų nuo sudygimo. Sėjos laikas atvirame grunte prasideda balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje, kai dirva įšyla iki 8–10 laipsnių. Norint turėti jaunų burokėlių visą sezoną, juos galima sėti kas kelias savaites iki pat liepos vidurio. Veislė pasižymi vidutiniu atsparumu ligoms, tačiau yra mažiau linkusi kaupti nitratus nei kai kurios modernios veislės. Sėklos sėjamos 2 cm gylyje, paliekant apie 10 cm tarpus tarp augalų, kad šakniavaisiai turėtų vietos plėstis. Šie burokėliai geriausiai auga purioje, humusingoje dirvoje, kurioje nėra šviežio mėšlo, nes jis gali sukelti šakniavaisių deformacijas. Augintojai pastebi, kad verdant balti žiedai išnyksta ir minkštimas tampa vientisai rausvas, todėl norint išsaugoti raštą, juos geriausia vartoti žalius arba kepti orkaitėje. Taip pat vertinga tai, kad jauni lapai yra labai skanūs ir puikiai tinka salotoms ar sriuboms. Veislė vertinama dėl to, kad šakniavaisiai auga greitai ir tolygiai, retai sumedėja net ir užaugę didesni. Tai puikus pasirinkimas šeimos daržui, norint nustebinti vaikus ar papuošti lėkštes egzotiškai atrodančiomis daržovėmis. Nors jie nėra skirti itin ilgam žiemojimui rūsiuose kaip specializuotos veislės, rudeninis derlius vėsioje vietoje išsilaiko pakankamai gerai. Profesionalai pataria neperlaistyti derliaus pabaigoje, kad šakniavaisiai nesutrūktų ir išlaikytų geriausią prekinę išvaizdą.