Kinrožė pelkinė 'Luna' 1L vazonuose (Hibiscus moscheutos)
Atraskite sodo egzotiką su unikalia pelkine kinrože, kuri savo neįtikėtino dydžio (15–25 cm) žiedais pakerės kiekvieną praeivį. Šis galingas, apie 1 m aukščio ir 0,8 m pločio daugiametis keras rudenį nunyksta, o pavasarį vėl atželia iš stiprios šaknų sistemos. Augalas idealiai tinka saulėtoms, drėgnoms sklypo vietoms ir derlingai, humusingai dirvai, kurioje niekada netrūksta drėgmės. Sodinama pavasarį, gegužės mėnesį, paliekant pakankamai vietos kero plėtimuisi, o žydėjimo maratonas prasideda rugpjūtį ir tęsiasi iki pat šalnų. Nors pavasarį ji prabunda vėlai (gegužės pab.–birželį), ši savybė leidžia jai sėkmingai išgyventi lietuviškas žiemas po 15–20 cm mulčio sluoksniu. Leiskite šiai sodo karalienei tapti pagrindiniu jūsų poilsio zonos akcentu, suteikiančiu aplinkai prabangų tropinį dvelksmą. Daugiau informacijos-puslapio apačioje.
- Likutis: 36
- Kategorija: Gėlių šaknys (EU) NAUJIENOS 2026m naujienos
Pelkinė kinrožė (Hibiscus moscheutos) – tai ne krūmas, o galingas žolinis daugiametis augalas, kuris kasmet suformuoja tvirtą, maždaug 1 metro aukščio kerą. Nors rudenį visa antžeminė dalis visiškai nunyksta, pavasarį ji vėl atželia iš stiprios šaknų sistemos. Augalas pasižymi dideliais, širdiškais ar šiek tiek skiautėtais lapais, kurie sukuria vešlų foną neįtikėtino dydžio žiedams. Šie siekia net 15–25 centimetrų skersmenį ir primena didžiules lėkštes su tamsesniu viduriu. Nors kiekvienas atskiras žiedas džiugina trumpai, krūmas nuolat krauna naujus pumpurus, todėl spalvingas reginys tęsiasi nuo vasaros vidurio iki pat rudens šalnų. Tai viena iš nedaugelio dekoratyvinių gėlių, kuri ne tik nebijo drėgmės, bet ir puikiai jaučiasi vietose, kur kitiems augalams būtų per šlapia.
Auginimas ir žiemojimas Lietuvoje: ką būtina žinoti
Lietuvos soduose pelkinė kinrožė jaučiasi puikiai, tačiau reikalauja specifinės priežiūros ir, svarbiausia, kantrybės. Mūsų krašte jai būtina parinkti pačią saulėčiausią, šilčiausią ir nuo vėjų apsaugotą vietą, idealiausia – pietinę namo pusę. Sodinama ji pavasarį į jau įšilusią, purią ir organikos turtingą dirvą, paliekant pakankamai vietos kero plėtimuisi. Svarbu įsidėmėti, kad šis augalas visiškai netoleruoja sausros: vasarą, ypač per karščius, ją būtina laistyti itin gausiai. Jei trūks drėgmės, kinrožė augs silpnai ir žydės prasčiau. Taip pat nenustebkite, jei pavasarį ilgai nematysite jokių gyvybės ženklų – Lietuvoje ji prabunda labai vėlai, dažnai tik gegužės pabaigoje ar birželio viduryje. Tai natūrali savybė, todėl neskubėkite jos iškasti, manydami, kad augalas iššalo.
Nors pelkinė kinrožė yra pakankamai atspari mūsų žiemoms, profesionalai rekomenduoja pasirūpinti papildoma apsauga, ypač jauniems augalams. Po pirmųjų stiprių šalnų, kai stiebai pajuoduoja, juos reikia nupjauti paliekant apie 10–15 centimetrų virš žemės. Šaknų zoną patartina gausiai (apie 20 cm sluoksniu) apmulčiuoti sausomis durpėmis, pjuvenomis ar smulkinta žieve, o ant viršaus uždengti eglėšakiais. Ši „kepurė“ apsaugos nuo pavojingų besniegių žiemų ir staigių atlydžių. Svarbu atminti: nors vasarą kinrožė dievina vandenį, žiemą ji nemėgsta stovinčio vandens, todėl drenažas yra būtinas, kad šaknys nesupūtų. Tinkamai prižiūrima ir saugiai peržiemojusi, kasmet ši gėlė taps vis didesnė ir džiugins vis gausiau pasirodančiais egzotiškais žiedais.