Roskėja besseno (Roscoea bessiana) 1vnt(bare root)

Besseno roskėja yra elegantiškas daugiametis augalas, kuris pasižymi tvirtu augimu ir subtilia spalvine gama. Ji užauga šiek tiek aukštesnė už savo giminaites-ausytasiais roskėjas – įprastai siekia 40–60 centimetrų aukštį, o kerelio plotis sudaro apie 25–30 centimetrų. Augalo stiebai yra stori, juos tvirtai gaubia ilgi, smailūs, kukurūzus primenantys lapai. Šios rūšies išskirtinumas yra jos žiedų spalva: jie dažniausiai būna blyškiai kreminiai arba šviesiai gelsvi, dažnai išmarginti smulkiais violetiniais brūkšneliais ar taškeliais, nors pasitaiko ir grynų spalvų variacijų. Žydėti ši roskoja pradeda antroje vasaros pusėje – liepos pabaigoje arba rugpjūtį – ir džiugina žiedais iki pat rugsėjo vidurio. Po žeme ji suformuoja mėsingus šakniagumbius, kurie tarnauja kaip maisto medžiagų sandėlis, leidžiantis augalui ištverti nepalankias sąlygas. Tai ilgaamžis augalas, kuris bėgant metams suformuoja vis gausiau žydinčius ir tvirtesnius kerus.

Auginimas ir žiemojimas Lietuvoje: praktinė patirtis

Lietuvos profesionalūs daugiamečių augalų augintojai pastebi, kad Besseno roskėja yra viena iš atspariausių ir lengviausiai prisitaikančių roskojų rūšių mūsų klimate. Svarbiausias patarimas sodinant – parinkti vietą, kurioje vidurdienio saulė nebūtų tiesioginė. Mūsų krašte jai labiausiai tinka šviesus pusiau pavėsis ir puveninga, drėgmę sulaikanti, bet jokiu būdu neužmirkstanti dirva. Sodinimo laikas Lietuvoje yra pavasaris, o idealus gylis – 15 centimetrų. Specialistai pabrėžia, kad gilus sodinimas yra pagrindinis sėkmės raktas: jis apsaugo šakniagumbius nuo didelių temperatūros šuolių ir vėlyvų pavasario šalnų, nes, kaip ir kitos roskėjos, ši rūšis pavasarį pasirodo labai vėlai, neretai tik birželio pradžioje. Todėl labai svarbu neprarasti kantrybės ir iškapstyti augalo.

Nors ši rūšis ištverminga, ji labai nemėgsta mūsų „šlapių“ žiemų. Jei ruduo labai lietingas, o žiema prasideda be sniego, šakniagumbiai gali supūti. Kad to išvengtumėte, rudenį, kai antžeminė dalis pagelsta ir sunyksta, rekomenduojama tą vietą uždengti 10–15 centimetrų sausų durpių arba smulkintos žievės sluoksniu, o ant viršaus užmesti eglėšakių. Tokia pastogė neleidžia kauptis drėgmės pertekliui tiesiai virš augalo „širdelės“. Taip pat pastebėta, kad Beeso roskoja puikiai jaučiasi pasodinta šalia stambesnių augalų, pavyzdžiui, melsvių ar paparčių, kurie savo lapija vasarą saugo jos šaknis nuo perkaitimo, o žiemą jų liekanos sukuria papildomą natūralią apsaugą.