‘Shakespeare’ – Didžiojoje Britanijoje išvesta žieminių svogūnų veislė, specialiai atrinkta auginti iš rudenį sodinamų svogūnėlių. Ji vertinama dėl labai gero žiemojimo, didelio derlingumo ir išskirtinai gero atsparumo žyduolių formavimuisi. Veislė auga stipriai ir gerai prisitaiko prie skirtingų auginimo sąlygų, todėl yra tinkama vėsesnio klimato regionams. ‘Shakespeare’ subręsta keliomis dienomis vėliau už ‘Senshyu Yellow’, tačiau paprastai užaugina didesnį ir gausesnį derlių. Svogūnai stambūs, tvirti, apvaliai ovalūs ar šiek tiek suplokštėję, gana vienodo dydžio. Išoriniai lukštai tvirti, patrauklios tamsesnės rusvai auksinės spalvos, o kaklelis vidutinio storumo. Minkštimas šviesus, tvirtas ir sultingas, skonis malonus, švelniai saldus, bet pakankamai sodrus universaliam naudojimui virtuvėje. Vienas ryškiausių ‘Shakespeare’ privalumų – labai gera lukštų kokybė, todėl svogūnai po derliaus nuėmimo gerai išdžiūsta ir laikosi gerokai ilgiau nei daugelis labai ankstyvų žieminių veislių. Profesionalūs augintojai nurodo, kad tinkamai išdžiovintą derlių galima saugoti ne tik kelias savaites, o geromis sąlygomis ir gerokai ilgiau. Veislė skirta ankstyvam derliui – rudenį pasodinti svogūnėliai kitą vasarą subręsta anksčiau už įprastus pavasarį sodinamus svogūnus. ‘Shakespeare’ ypač vertas dėmesio tiems, kurie nori ne vien kuo ankstyvesnio, bet ir didesnio, tvirtesnio bei geriau besilaikančio žieminių svogūnų derliaus. Pagal profesionalių augintojų charakteristikas tai viena universaliausių žieminių veislių, kurioje gerai suderinti atsparumas šalčiui, nedidelis polinkis žyduoliuoti, derlingumas ir laikymosi kokybė.

Kaip sumažinti žieminių svogūnų žyduolių susidarymą?

Žieminių svogūnų žyduolių kiekį lemia ne tik veislė, bet ir svogūnėlių dydis, laikymas bei sodinimo laikas. Galvoms auginti geriau rinktis smulkesnius ir vidutinio dydžio svogūnėlius, nes stambūs žyduolius formuoja dažniau. Lietuvoje rugsėjo pabaiga ir spalio pradžia dažnai yra per ankstyvas sodinimo laikas - šiltais rudenimis svogūnai spėja išleisti kelis laiškus ir per daug paauga. O kuo stipriau svogūnas paauga iki žiemos, tuo didesnė tikimybė, kad po ilgo vėsaus laikotarpio pavasarį jis pradės krauti žiedą. Todėl dažniausiai geriausia sodinti spalio pabaigoje-lapkričio pradžioje, nebent ruduo nustebintų neįprastai ankstyvais šalčiais. Rudenį svogūnui nereikia užauginti daug laiškų - svarbiausia, kad jis spėtų gerai įsišaknyti. Dėl tos pačios priežasties rudenį nereikėtų gausiai tręšti azotu ir skatinti greito lapų augimo. Iki sodinimo svogūnėlių taip pat nepatartina ilgai laikyti vėsioje, maždaug +5-15 °C temperatūroje, nes ilgas vėsus laikotarpis gali paskatinti būsimą žydėjimą. Nešildomas šiltnamis nuo žyduolių neapsaugo - anksti pasodinti svogūnai jame gali augti dar ilgiau ir į žiemą išeiti per daug išsivystę. Šiltnamyje juos verta sodinti ankstyviems laiškams, tačiau norint užauginti gražias galvas ankstyvas sodinimas nėra privalumas. Jei pavasarį žiedynstiebis vis dėlto pasirodo, jį reikėtų kuo anksčiau pašalinti, o tokį svogūną suvartoti pirmiausia, nes jis prasčiau laikysis. Svarbiausia taisyklė paprasta: rudenį žieminio svogūno nereikia užauginti - jam reikia tik spėti gerai įsišaknyti.