ai išskirtinė meksikietiškų dumplūnių veislė, kuri vertinama dėl savo ypatingo ankstyvumo ir prisitaikymo prie vėsesnio klimato, todėl puikiai tinka auginti Lietuvoje. Augalas suformuoja tvirtą, platų krūmą, kurio aukštis siekia 60–90 cm, o šakos gausiai aplimpa popieriniais „žibintais“. Šių žibintų viduje slepiasi ypatingai skanūs, vidutinio dydžio (apie 30–50 g), gelsvai žali vaisiai, kurie visiškai sunokę tampa šviesiai geltoni. Skonis pasižymi maloniu saldžiarūgščiu balansu su subtiliu citrusiniu poskoniu, todėl jie nepakeičiami gaminant autentišką Salsa Verde padažą. Kalbant apie agronomines savybes, ši veislė yra viena atspariausių nepalankioms oro sąlygoms ir aukšto atsparumo ligoms, ypač miltligei. Sėjos laikas namuose prasideda kovo viduryje arba balandį, sėjant į vazonėlius panašiai kaip pomidorus. Į nuolatinę vietą lauke ar šiltnamyje daigai sodinami gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje, kai dirva gerai įšyla ir praeina šalnų pavojus. Svarbu žinoti, kad geresniam derliui užtikrinti rekomenduojama sodinti bent du augalus greta, nes jie geriau apsidulkina tarpusavyje. Nors krūmas nėra labai aukštas, dėl gausaus vaisių svorio jam dažnai reikalingos atramos, kad šakos neišlūžtų. Vaisiai sunoksta per maždaug 60–75 dienas nuo pasodinimo, o apie jų brandą išduoda plyštantis popierinis apvalkalas. Nuimtas derlius vėsioje vietoje išsilaiko stebėtinai ilgai – net iki kelių mėnesių. Vaisius galima vartoti šviežius, kepti ant grotelių, virti uogienes arba konservuoti. Profesionalūs augintojai pabrėžia, kad ši veislė nemėgsta užmirkusios dirvos, todėl drenažas yra būtinas. Tai itin derlingas augalas, iš vieno krūmo subrandinantis dešimtis vertingų vaisių.

'*****Amarylla' lyginant su Physalis philadelphicayra speciali lenkiška veislė, kuri kur kas geriau pritaikyta mūsų vėsesniam klimatui nei standartinė meksikietiška Physalis philadelphica. Esminis skirtumas yra augalo aukštis, nes 'Amarylla' užauga kompaktiškesnė, pasiekdama apie 60–90 cm, o laukinė forma gali ištįsti net iki pusantro metro ir stipriai išsikeroti į šonus. Kalbant apie vaisius, 'Amarylla' pasižymi ypatingu saldumu ir gelsva spalva, todėl juos skanu valgyti net žalius, o paprastos dumplūnės dažniausiai būna žalsvos, rūgštesnės ir tinkamos tik virtiems padažams. Agronominės savybės taip pat skiriasi, nes kultūrinė veislė subręsta gerokai anksčiau, tad derlių spėsite nuimti iki pirmųjų šalnų, kurios laukinei rūšiai dažnai būna pražūtingos dar nespėjus sunokti visiems vaisiams. Nors abi rūšys pasižymi aukštu atsparumu ligoms, 'Amarylla' vaisiai yra stambesni ir turi mažiau to specifinio lipnumo, kurį prieš vartojimą nuo paprastų dumplūnių reikia nuplauti šiltu vandeniu. Pasirinkę šią veislę, sutaupysite vietos darže, nes 90 cm aukščio krūmams užteks paprastų atramų, o derlius bus gausesnis ir malonesnio skonio. Galima sakyti, kad 'Amarylla' yra šiuolaikiškas, patobulintas variantas šiaurės Europos sodininkams, norintiems egzotikos be didelės rizikos. Tuo tarpu Physalis philadelphica išlieka klasika tiems, kurie vertina autentišką, aštrų ir rūgštų meksikietiškos virtuvės skonį bei turi daug laisvos vietos darže.