Šakninio ridiko (62%) ir bitinės facelijos (38%) mišinys – vertinga žalioji trąša, skirta ne tik užauginti organinės masės, bet ir pagerinti dirvožemio struktūrą skirtinguose jo gyliuose. Šie du augalai puikiai papildo vienas kitą: šakniniai ridikai formuoja stiprią, gilyn besiskverbiančią liemeninę šaknį, o facelija išaugina gausią, smulkiai išsišakojusią šaknų sistemą viršutiniame dirvos sluoksnyje. Todėl mišinys ypač naudingas intensyviai naudojamai, suslėgtai ar po derliaus pavargusiai daržo ir šiltnamio žemei. Augdamos šaknys natūraliai formuoja kanalus dirvoje, gerina jos poringumą, oro patekimą ir vandens įsigėrimą, o augalams nunykus ir šaknims yrant dirvoje lieka organinės medžiagos bei ertmės, kuriomis vėliau gali naudotis kitų augalų šaknys. Šiltnamiuose šis mišinys ypač vertingas, nes per visą sezoną dirva intensyviai laistoma, tręšiama, mindoma, joje ilgą laiką auga pomidorai, agurkai, paprikos ar kitos kultūros. Rudenį pašalinus pagrindinius augalus dirvos nebūtina palikti plikos ir neaktyvios iki pavasario – pasėti sideratai toliau augina gyvas šaknis, palaiko biologinius procesus ir sudaro palankias sąlygas dirvožemio mikroorganizmams. Šakninio ridiko vaidmuo šiame mišinyje – giluminis dirvos gerinimas: jo galinga liemeninė šaknis skverbiasi žemyn, išnaudoja gilesnius dirvos sluoksnius ir pasisavina juose esančias maisto medžiagas. Ridikui nunykus ir šakniai palaipsniui suirus, jos vietoje lieka natūralūs kanalai, gerinantys dirvos oro ir vandens režimą bei sudarantys palankesnes sąlygas kitą sezoną auginamų augalų šaknims skverbtis gilyn. Facelija atlieka kitokį darbą – jos gausi, smulkiai išsišakojusi šaknų sistema intensyviai išraizgo viršutinį dirvos sluoksnį, padeda palaikyti gerą dirvos struktūrą ir papildo ją smulkiomis organinėmis liekanomis. Kartu šakninio ridiko ir facelijos šaknys veikia skirtinguose dirvos gyliuose, todėl toks derinys yra ypač naudingas dirvos struktūrai. Mišinys taip pat padeda surinkti po pagrindinių kultūrų likusias maisto medžiagas – augantys sideratai dalį jų pasisavina ir sukaupia lapuose, stiebuose bei šaknyse, o augalinei masei yrant jos palaipsniui grįžta į dirvožemio maisto medžiagų apytaką. Tankiai sudygę augalai greitai uždengia laisvą dirvos paviršių, konkuruoja su piktžolėmis dėl šviesos, vietos ir maisto medžiagų bei neleidžia šiltnamio lysvėms rudenį likti visiškai plikoms. Sideratus galima palikti augti tol, kol leidžia oro sąlygos, tačiau nereikėtų leisti subrandinti sėklų. Vėliau žaliąją masę galima nupjauti ir palikti dirvos paviršiuje kaip organinę medžiagą arba susmulkintą negiliai įterpti į viršutinį dirvos sluoksnį. Optimaliausias sėjos laikas yra rugpjūtis ir rugsėjis, kai augalai dar turi pakankamai laiko užauginti gausią žaliąją masę ir stiprią šaknų sistemą. Šiltnamiuose, esant ilgam ir šiltam rudeniui, mišinį galima sėti ir iki spalio vidurio, tačiau kuo vėliau sėjama, tuo mažesnės biomasės ir silpnesnio giluminio šaknų poveikio galima tikėtis. Rugpjūtį ar rugsėjo pradžioje pasėtas šakninis ridikas turės daugiau laiko suformuoti galingą liemeninę šaknį, o spalį pasėtas mišinys pirmiausia atliks gyvos dirvos dangos ir jauno šaknų pasėlio funkciją. Šiltnamyje saulėtomis rudens dienomis temperatūra gali pakilti gerokai aukščiau nei lauke ir vegetacija tęstis ilgiau, tačiau trumpėjanti diena bei vėsios naktys augimą vis tiek palaipsniui lėtina. Prieš sėją labai svarbu gerai sudrėkinti šiltnamio dirvą, nes po pomidorų ar agurkų auginimo ji rudenį dažnai būna sausa net tada, kai lauke gausiai lyja. Sėklas geriausia sėti į negiliai supurentą, išlygintą ir drėgną dirvą, lengvai įterpti ir iki sudygimo neleisti paviršiui visiškai išdžiūti. Šakninio ridiko ir facelijos mišinys ypač tinkamas šiltnamiams po pomidorų, agurkų, paprikų ir baklažanų derliaus nuėmimo – užuot palikus lysves tuščias iki pavasario, jose galima auginti sideratus, kurių šaknys natūraliai gerina dirvą, o augalinės liekanos papildo ją organine medžiaga ir padeda paruošti kitam auginimo sezonui.