Magic Bells’ – išskirtinė persinės margutės veislė, vertinama dėl aukštų, elegantiškų žiedynų, nusėtų daugybe svyrančių varpelio formos žiedų. Skirtingai nuo įprastos Fritillaria persica, kurios žiedai dažniausiai būna labai tamsūs, violetiniai–purpuriniai, ‘Magic Bells’ pasižymi įvairesniais atspalviais – viename žiedyne gali persipinti prislopinti violetiniai, slyviniai, rusvai purpuriniai ir žalsvi tonai. Dėl šios subtilios spalvų kaitos augalas atrodo natūraliai ir kiekvienas žiedynas gali šiek tiek skirtis.

Pavasarį iš svogūno išauga tvirtas, status stiebas su melsvai žaliais, siaurais lapais, o jo viršutinėje dalyje susiformuoja ilga žiedų kekė. Ant vieno stiebo išsiskleidžia daug nedidelių, žemyn svyrančių varpelių, todėl visas augalas primena elegantišką žydinčią koloną. ‘Magic Bells’ paprastai pasiekia apie 70–100 cm aukštį, o žydi balandžio pabaigoje–gegužę, priklausomai nuo pavasario ir auginimo vietos.

Tai visiškai kitokio charakterio margutė nei žemosios languotosios margutės. ‘Magic Bells’ geriausiai atrodo nedidelėmis grupėmis po 3–5 augalus, kai vertikalūs žiedynai iškyla tarp žemesnių pavasarinių augalų. Gražiai dera su tulpėmis, narcizais, dekoratyviniais česnakais ir kitomis pavasarinėmis svogūninėmis gėlėmis. Dėl neįprastos žiedų formos bei prislopintų spalvų ypač tinka natūralistiniams, moderniems ir vadinamiesiems „cottage garden“ tipo gėlynams.

Persinėms margutėms svarbi saulėta, šilta ir gerai drenuota vieta. Svogūnėliai sodinami rudenį, geriausia rugsėjo–spalio mėnesiais, maždaug 15–20 cm gyliu, tarp augalų paliekant apie 20–30 cm. Sunkioje, ilgai šlapioje dirvoje svogūnai gali nukentėti nuo puvinio, todėl molingą dirvą verta pagerinti žvyru, smėliu ar kita drenažą gerinančia medžiaga. Vasarą, augalui baigus vegetaciją, jam taip pat palankesnė sausesnė dirva.

Lietuvoje persinėms margutėms verta parinkti šiltesnę ir nuo žiemos drėgmės apsaugotą vietą. Jos gali sėkmingai žiemoti dirvoje, tačiau nėra tokios nereiklios drėgmei kaip daugelis įprastų pavasarinių svogūninių gėlių. Didžiausia rizika – ne pats šaltis, o šaltos ir užmirkusios dirvos derinys. Gerai drenuotoje vietoje pasodintų svogūnėlių kasmet iškasti nereikia.

‘Magic Bells’ verta rinktis ne dėl vieno milžiniško žiedo, o dėl visos augalo architektūros – aukšto melsvai žalio stiebo ir gausybės svyrančių, neįprastų spalvų varpelių. Tai viena iš tų svogūninių gėlių, kuri gėlyne iš karto išsiskiria iš tulpių, narcizų ir įprastų margučių bei suteikia pavasariniam gėlynui vertikalumo ir egzotiškumo.