Roskėja ausytoji (Roscoea auriculata) 1vnt(bare root)

Ausytoji roskėja yra neeilinis augalas, kuris savo išvaizda labiau primena tolimųjų kraštų orchidėjas nei įprastas darželio gėles. Kilusi iš Himalajų kalnų, ši gėlė pasižymi tvirta, stačia išvaizda ir pasiekia maždaug 30–50 centimetrų aukštį, o vienas kerelis paprastai išsiplečia iki 20–30 centimetrų pločio. Augalo lapai yra sodriai žali, ilgi ir smailėjantys, o jų pagrindas turi unikalias „ausytes“, kurios tarsi saugiai apkabina stiebą – būtent dėl šios savybės ji ir gavo savo pavadinimą. Didžiausias šios gėlės grožis atsiskleidžia liepos ir rugpjūčio mėnesiais, kai viršūnėse pražysta stambūs, ryškiai purpuriniai arba violetiniai žiedai. Po žeme roskėja augina mėsingas, į pirštus panašias šaknis, kurios jautriai reaguoja į bet kokį judinimą, todėl šis augalas labiausiai vertina ramybę ir vieną kartą parinktą tinkamą vietą pusiau pavėsyje, kur žemė išlieka derlinga, puri ir drėgna, bet neužmirkusi.

Auginimas ir žiemojimas Lietuvoje: praktinė patirtis

Lietuvos profesionalūs augintojai ir kolekcininkai pabrėžia, kad sėkmingas šio augalo auginimas mūsų krašte priklauso nuo kelių esminių taisyklių, kurios skiriasi nuo įprastos gėlininkystės. Svarbiausia taisyklė – neapsigauti pavasarį, nes roskojos Lietuvoje prabunda labai vėlai, dažnai tik gegužės pabaigoje ar net birželio pradžioje. Daug sodininkų padaro klaidą manydami, kad augalas iššalo, ir pradeda kasti žemę, taip nepataisomai pažeisdami dar miegančius ūglius, todėl vietą būtina iš anksto pasižymėti kuoliuku. Geriausia šakniagumbius sodinti balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje, tačiau Lietuvoje juos privaloma įkasti giliau – bent 15 centimetrų gylyje. Toks gylis apsaugo jautrias šaknis nuo vėlyvųjų pavasario šalnų ir didžiųjų žiemos šalčių. Roskėjoms pavojingiausias ne pats šaltis, o drėgmės perteklius ir lietuviški atlydžiai, kai žemė tai sušąla, tai vėl atitirpsta. Kad augalas nesupūtų, rudenį, nuvytus lapams, vietą virš jo patartina užpilti storu sausų durpių sluoksniu arba uždengti eglėšakiais bei sausais ąžuolo lapais, kurie neleidžia drėgmei kauptis tiesiai virš šaknų. Nors roskėja gali ištverti ir 20 laipsnių šaltį, tokia papildoma „antklodė“ garantuoja, kad egzotiškoji gražuolė saugiai peržiemos ir kitą vasarą vėl džiugins savo ryškiais žiedais. Tai dėkingas augalas, kurio beveik neliečia ligos ar kenkėjai, tad skyrus šiek tiek dėmesio tinkamam pasodinimui, jis taps tikra sodo puošmena, reikalaujančia minimalios priežiūros.