Tikroji sora ‘Violaceum’ (Panicum miliaceum) Sėklų 0,9g (~150)
Tikroji sora ‘Violaceum’ (Panicum miliaceum) – vienmetė dekoratyvinė žolė su stambiomis, gausiomis, žemyn svyrančiomis violetiškai purpurinėmis šluotelėmis. Žiedynai užauga iki 20–30 cm ilgio, iš pradžių būna žali, vėliau palaipsniui nusidažo rausvai violetiniais ir purpuriniais atspalviais. Augalai pasiekia apie 80–100 cm aukštį, turi stačius stiebus ir ilgus, žalius, šiek tiek išlinkusius lapus. Dekoratyviausios šluotelės būna rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Tinka natūralistiniams gėlynams, auginti grupėmis, skinti šviežioms puokštėms ir džiovinti.
- Ресурсы: 10
- Категория: Sėklos Gėlių sėklos Aukštų gėlių (daugiau kaip 70 cm) sėklos Gėlių sėklos dekoratyviniam džiovinimui Dekoratyvinių varpinių žolių sėklos Pavienės rūšys žydinčioms pievoms Daugiamečiai, dvimečiai, savaime pasisėjantys augalai ir gėlės
Tikroji sora ‘Violaceum’ (Panicum miliaceum) – vienmetė dekoratyvinė žolė, išsiskirianti stambiomis, gausiomis, žemyn svyrančiomis violetiškai purpurinėmis šluotelėmis. Tai viena įdomesnių dekoratyvinių sorų, auginama dėl neįprastos žiedynų spalvos, grakščios formos ir galimybės naudoti šviežioms bei džiovintoms kompozicijoms. Augalo išvaizda keičiasi visą vasarą: jaunos šluotelės būna žalios, vėliau jose vis labiau ryškėja rausvai violetiniai, purpuriniai ir tamsesni slyviniai atspalviai.
Šluotelės gana stambios, gali siekti 20–30 cm ilgį. Jos sudarytos iš daugybės smulkių varpučių, susitelkusių ant plonų, išsišakojusių kotelių. Jaunos šluotelės būna statesnės, tačiau vystantis ir sunkėjant grūdams jų šakos išlinksta žemyn. Dėl to susiformuoja būdingas svyrančių žiedynų vaizdas. Šluotelės nėra visiškai vienodos: vienos tankesnės, kitos laisvesnės, skiriasi jų ilgis, išlinkimas ir violetinės spalvos intensyvumas. Kai kuriose šluotelėse dar išlieka žalių varpučių, o kitos būna beveik ištisai purpurinės.
Augalai paprastai užauga apie 80–100 cm aukščio, palankiomis sąlygomis gali pasiekti 120 cm. Stiebai statūs, tvirti, išauga iš augalo pagrindo ir formuoja gana vešlų, bet netankų kerą. Lapai ilgi, plokšti, lancetiški, smailėjantys, dažniausiai sodriai žali, kartais su silpnu violetiniu atspalviu. Jie auga pakaitomis, išlinksta į šonus ir sudaro žalią foną ryškioms šluotelėms. Augalai gali išaugti maždaug 30–50 cm pločio.
Šluotelės pradeda formuotis vasarą, dažniausiai liepos–rugpjūčio mėnesiais. Dekoratyviausios būna rugpjūtį–rugsėjį, kai varputės nusidažo violetiškai purpuriniais atspalviais ir pradeda bręsti grūdai. Šiltą rudenį dekoratyvumas gali išlikti ilgiau. Bręstančios šluotelės palaipsniui keičia spalvą, o visiškai išdžiūvusios įgauna rusvesnių ir šiaudinių atspalvių.
‘Violaceum’ tinka natūralistiniams ir kaimiško stiliaus gėlynams, dekoratyvinių vienmečių žolių grupėms, mišriems želdiniams ir skynimui. Ypač gražiai atrodo pasodinta kelių augalų grupėmis, kuriose gerai matomos svyrančios, skirtingo aukščio šluotelės. Galima derinti su kosmėjomis, zinijomis, rudbekijomis, verbenomis ir kitomis vasarinėmis gėlėmis. Violetiniai žiedynai išryškėja šalia šviesiai žydinčių augalų ir gelsvų dekoratyvinių žolių.
Šluotelės naudojamos šviežioms puokštėms ir džiovintoms kompozicijoms. Skynimui tinkamiausios, kai jos jau gerai išsivysčiusios ir pradėjusios įgauti būdingą violetinę spalvą. Nuskynus per anksti, žiedynai gali būti nepakankamai dekoratyvūs, o per vėlai – pradėti byrėti subrendę grūdai. Džiovinimui galima nupjauti stiebus ir pakabinti nedideliais ryšulėliais sausoje, gerai vėdinamoje, nuo tiesioginės saulės apsaugotoje vietoje. Jei norima išlaikyti natūraliai išlinkusias šluoteles, stiebus galima džiovinti ir vertikaliai, įstačius į tuščią vazą.
Sėja. Sėklas galima sėti į daigyklas kovo–balandžio mėnesiais arba tiesiai į dirvą gegužės mėnesį, kai praeina stipresnių šalnų pavojus ir dirva pakankamai sušyla. Tai šilumamėgis augalas, todėl labai ankstyva sėja į šaltą dirvą nėra naudinga. Ankstyvesniam žydėjimui patogiau auginti daigus, tačiau tiesioginė sėja taip pat tinka.
Sėklos sėjamos į lengvą, purų, iš anksto sudrėkintą substratą. Jas reikia užberti plonu, maždaug 0,3–0,5 cm substrato sluoksniu ir lengvai prispausti. Iki sudygimo svarbu palaikyti tolygią drėgmę, tačiau neleisti substratui užmirkti. Dygimui palanki 18–22 °C temperatūra. Tinkamomis sąlygomis sėklos paprastai sudygsta per 7–15 dienų.
Sėjant į daigyklas, geriausia naudoti atskirus vazonėlius arba kasetes. Galima sėti po kelias sėklas į vieną lizdelį, o sudygus palikti stipriausius augalus. Daigams reikia daug šviesos, kad neištįstų ir suformuotų tvirtus stiebus. Iki sodinimo lauke juos reikia palaipsniui grūdinti, pratinti prie tiesioginės saulės, vėjo ir vėsesnių naktų.
Į nuolatinę vietą daigai sodinami gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje, kai nebegresia šalnos. Tarp augalų rekomenduojama palikti apie 30–40 cm tarpus. Auginant tankesnėmis grupėmis, augalai gali atrodyti vešliau, tačiau per didelis tankumas mažina apšvietimą ir oro cirkuliaciją.
Auginimas. Geriausiai auga visiškai saulėtoje, šiltoje vietoje. Tinka puri, vidutiniškai derlinga, gerai vandenį praleidžianti dirva. Gali augti priesmėlio ir lengvesnio priemolio dirvožemiuose. Svarbiausia vengti nuolatinio užmirkimo, nes šaknys jautrios deguonies trūkumui šlapioje dirvoje.
Jauniems augalams būtina pakankama dirvos drėgmė, ypač kol jie įsišaknija ir pradeda sparčiai augti. Vėliau sora tampa gana atspari trumpalaikei sausrai. Vis dėlto ilgesnis drėgmės trūkumas aktyvaus augimo ir šluotelių formavimosi metu gali sumažinti žiedynų dydį bei grūdelių gausumą. Sausais laikotarpiais geriau laistyti rečiau, bet pakankamai gausiai, kad sudrėktų gilesnis dirvos sluoksnis.
Vidutiniškai derlingoje sodo žemėje papildomas tręšimas dažniausiai nebūtinas. Skurdesnėje dirvoje prieš sodinimą galima įterpti subrendusio komposto arba nedidelį kiekį kompleksinių trąšų. Per gausus tręšimas azotu skatina vešlų lapų augimą, tačiau augalai gali lengviau išgulti, ypač kai susiformuoja sunkios šluotelės.
Nors augalai turi gana tvirtus stiebus, didelės, grūdų pilnos šluotelės gali stipriai išlinkti. Tai natūrali šios veislės savybė, todėl jų nereikia bandyti dirbtinai ištiesinti. Tačiau stiprus vėjas ir lietus gali palenkti visą stiebą. Atvirose vietose naudinga auginti grupėmis arba prireikus suteikti lengvą atramą.
Auginant skynimui, svarbu stebėti šluotelių brandą. Norint išlaikyti ryškesnius violetinius atspalvius, stiebus geriausia skinti, kai dauguma varpučių jau nusidažiusios, bet grūdai dar nepradėję byrėti. Džiovinant tiesioginėje saulėje spalva gali išblukti, todėl geriau pasirinkti pavėsingą, sausą ir vėdinamą patalpą.
Ypatybės. ‘Violaceum’ yra vienmetė tikrosios soros dekoratyvinė forma, išsiskirianti violetiškai purpurinėmis, žemyn svyrančiomis šluotelėmis. Skirtingai nuo smulkias, lengvas ir plačiai išsišakojusias šluoteles turinčių dekoratyvinių sorų, ši išaugina gerokai stambesnius, tankesnius ir sunkesnius žiedynus. Būtent ši savybė suteikia augalui išskirtinę išvaizdą.
Svarbu žinoti, kad jauni žiedynai iš pradžių būna žali. Violetinis atspalvis ryškėja palaipsniui, todėl vienu metu ant augalo gali būti žalių, žalsvai purpurinių ir sodriai violetinių šluotelių. Tai natūralus jų brendimo procesas, o ne skirtingų augalų mišinys.
Subrendusios šluotelės išaugina daug smulkių grūdų, kuriais mielai lesa paukščiai. Jei planuojama rinkti sėklas arba šluoteles džiovinimui, nereikėtų per ilgai laukti, nes paukščiai gali nemažą dalį grūdų išlesioti. Šiltomis sąlygomis subrandintos sėklos gali pasisėti savaime, tačiau Lietuvos klimato sąlygomis jų sudygimas kitą pavasarį nėra garantuotas.
Tai vienmetis augalas, kuris visą vystymosi ciklą užbaigia per vieną sezoną ir po žiemos iš šaknų neatželia. Kiekvienais metais auginamas iš sėklų. Dėl dekoratyvių, svyrančių violetinių šluotelių ypač vertinamas skynimui, džiovintoms puokštėms ir natūralistiniams vasaros gėlynams.
