Apie rūgščias dirvas

                 Nūnai dirvožemio rūgštingumas tapo kone pagrindine priežastimi, dėl kurios dažnas padejuoja „pas mane tai prastai auga...“. Apsidairykite savo sklype. Jei jame gausiai auga asiūkliai, rūgštynės, svėrės, našlaitės, vadinasi jūsų dirva tikrai rūgšti. Jei gausu šalpusnių, geltonžiedžių liucernų, dirvinių garstukų-dirva artima neutraliai. Dar galite padaryti ir tokį „tyrimą“. 0,5L stiklainį  pripilkite vandens, įdėkite 2 arbatinius šaukštelius sodos. Paimkite saują daržo žemės, maždaug iš 20-25cm gylio, suberkite į stiklainį, gerai išmaišykite. Jei maišant vanduo putoja, vadinasi žemė rūgšti. Na, o jei norite tikslesnių skaičių, parduotuvėje nusipirkite lakmuso juostelių. Įmerkite vieną į tą pačią stiklainy esančią žemių „pliurzą“, palaikykite keletą sekundžių. Ištraukę, nusidažiusios juostelės spalvą palyginkite su indikacine pH skale. Jei norite dar tikslesnio atsakymo, teks paprašyti, kad dirvos pavyzdžius ištirtų LŽŪKT biure arba Agrocheminių tyrimų laboratorijoje. Kainos tikrai nedidelės.

Šiaip jau turiu jus nuraminti. Net ir gan rūgščią žemę (kur pH ~5-5,5) dauguma daržovių (pomidorai, agurkai, morkos, ridikėliai, kopūstai, bulvės) pakenčia neblogai. Jei, tręšdami jas  netinkamomis trąšomis, dirvos dar labiau neparūgštinsit, derlius nenuvils kasmet. Tačiau būtų naudinga, kad rudenį, po derliaus nuėmimo, tvarkant daržą, kasmet įterptumėt kalkinių medžiagų. Galėtumėt nebesukti galvos dėl to nelemto dirvos pH. Toliau apžvelgsiu produktus, kurie mažina dirvos rūgštingumą ir tuos, kurie bent jau nedidina.

Pirmiausia apie skaičius. Jei, kokiu nors būdu, nusistatėte, kad jūsų daržo žemės pH <4,5,  jūsų dirva labai rūgšti. Jei 4,6-5 vidutinio rūgštumo. 5,1-5,5 - silpnai rūgšti. 5,6-6 - artima neutraliai. 6,1-7 - neutrali. Jei > 7 – š arminė. Beje, šarminės reakcijos dirvožemių Lietuvoje nėra daug.

Labai rūgšti dirva turi begales ydų. Pirmiausia, tokioje dirvoje blogėja augalo mityba. Pagrindiniai maisto elementai tampa sunkiai pasiekiamais, padidėja nuodingo aliuminio kiekis, sulėtėja „gerųjų“ bakterijų darbas. Antra, pakinta augalų šaknims „patogi“ dirvos  struktūra. Trečia, maisto medžiagomis turtingas sluoksnis pamažu plaunamas žemyn, kur, chemiškai pasikeitęs, suformuoja akmens kietumo sluoksnį. Be to, apribojamas augintinų daržovių asortimentas. Kasmet, su lietumi ir polaidžio vandeniu, iš hektaro išsiplauna apie 500kg kalkių ir apie 100kg magnio (kuris itin svarbus bemaž visų augalų mitybai). Nors, kaip minėjau, beveik visos daržovės pakenčia silpnai rūgščią dirvą, deja, augdami rūgštesnėje, nepriaugina mums apie 5-15 proc. derliaus. Antra vertus, kalkinti dirvą „vadovėlinėmis“ normomis yra labai brangu. Tad kaip darysite - spręsti jums.

Yra keletas svarbių dalykų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti, prieš kalkinant dirvą. Kalkinės medžiagos reikės daugiau, jei kalkinsite:

-sunkesnę žemę (didinama 1,5-2 karto),

-labiau rūgščią (kuo mažesnis pH skaičius),

-jei rinksitės kalkinę medžiagą, kurioje yra mažiau kalcio karbonato (pvz. durpių ar medžio pelenus, dolomitmilčius),

-jei kalkinsite žiemos laikotarpiu (didinama apie 20proc.),

-jei dirva linkusi užmirkti (didinama apie 20proc.).

-planuojamus auginti augalus (pvz. daugiau reikės vyšnioms, slyvoms, juodiesiems serbentams, svogūnams, žiediniams kopūstams).

Kad nesileisti į sudėtingus cheminius, finansinius ir praktinius klaidžiojimus, lentelės forma trumpai apžvelgsiu šiuo metu rinkoje esančias arba tiesiog ranka pasiekiamas priemones.

Primenu, kad šias normas reikėtų didinti, atsižvelgiant į aukščiau parašytas pastabas.

Dar keletas patarimų, kad teisingiau ir paprasčiau padaryti šį darbą.

1.Kadangi vėlyvo rudens-žiemos periodu darbų darže nėra, tad šį laiką ir geriausia išnaudoti kalkinimo darbams. Juo labiau, kad pavasarį išbertos medžiagos tų metų auginamiems augalams įtakos beveik neturi.

2.Normą reikėtu išbarstyti per du kartus. Po pirmo karto perkasti. Tada išbarstyti likusią dalį ir vėl perkasti. Taip kalkės pasiskirsto visame šaknų augimo sluoksnyje. Vaismedžiams kalkes reikėtų įterpti 40-50 cm gyliu, per visą vainiko perimetrą. Daržovėms-15-30 cm sluoksnyje.

3.Kartu su kalkėmis neterpkite mėšlo, amonio sulfato, amonio salietros, kalio sulfato fosforinių trąšų, nes susidarys šių trąšų nuostoliai arba susidaro augalams neprieinami elementų junginiai.

4.Šviežiai pakalkintų dirvų nemėgsta bulvės, rūgštynės, agrastai.

5.Vejose, gėlynuose, kur  kalkinės medžiagos giliai neterpiamos, nenaudokite produktų, kurie baltai „tepa“. Gali būti, kad tuose plotuose, ypač po lietaus, dar kelerius metus augalų lapai bus balti.

6.Vejose geriausia naudoti granuliuotas kalkines medžiagas. Nors jos veikia ne taip greit, užtat gerai nubyra nuo lapelių ir patenka ant dirvos paviršiaus.

7.Vienkartinis geras dirvos kalkinimas veikia nuo 5 iki 10 metų. Kuo sunkesnis dirvožemis, tuo ilgiau kalkės veiks.

8.Antrą kartą nebūtina kalkinti visą daržą iš karto. Galima apdoroti tik tą dalį, kur augs rūgščiai dirvai jautrūs augalai.

Jei negalime ar nenorime dirvos kalkinti, reikia imtis kitų priemonių, kad rūgščioje žemėje gautume bent pakenčiamą derlių. Svarbiausia priemonė, tai tinkamų trąšų naudojimas. Augalams azotą galima duoti naudojant kalcio salietrą ir natrio salietrą. Šios trąšos neutralizuoja rūgštį aplink augalo šakneles. Taigi, nors aplinkui visa dirva lieka rūgšti, bet prie pat augalų susidaro neutrali reakcija. Nitratinį azotą augalai sunaudoja, o kalcis ir natris dar ir praturtina dirvą. Šios trąšos dirvožemio visiškai nerūgština (priešingai nei karbamidas ir amonio sulfatas).  Paprasta amonio salietra, dauguma kalio trąšų, (išskyrus kalio salietrą),  dirvą šiek tiek rūgština, o fosforinės, sudėtinės trąšos, kalcio amonio salietra įtakos beveik neturi. Tad, planuodami savo žemės darbus, nepatingėkite pavartyti įsigytų trąšų pakuotes, paklausinėti apie jas pardavėjų ar visažinančių kaimynų. Juk visai nebūtina darbą daryti vien tik tam, kad reikia ar kad būtų ramiau. Antra vertus, kuo ilgesnį tų darbelių sąrašą turėsime, tuo didesnį derlių atsinešime ant savo stalo.